Sausio 11 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pristatė Lietuvos įgūdžių strategiją, kurios iniciatorė buvo vyriausybė. EBPO ekspertai dirbo nuo pernai metų ir parengė rekomendacijas, kaip padidinti galimybes Lietuvos darbuotojams ir bedarbiams formuoti ir tobulinti darbo įgūdžius visą gyvenimą.
Intensyviose EBPO konsultacijose nuo Lietuvos dalyvavo suinteresuotos šalys: Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų, socialiniai partnerių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Be to, įvyko apklausos, susitikimai su mokslo ir mokymo įstaigų, savivaldybių atstovais. Kaip pabrėžė Seimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, 21 amžius kelia vis daugiau iššūkių, greitai besikeičiančiame pasaulyje išnyksta senos profesijos, atsiranda naujų, todėl iškyla būtinybė nedelsiant reaguoti į tuos pokyčius ir keisti požiūrį į gebėjimų ugdymą.
Kodėl Lietuva įgyvendina šį projektą?
Demografiniai pokyčiai, senstanti visuomenė, dideli emigracijos srautai, prognozės, kad netolimoje ateityje apie 20 proc. dabartinių profesijų išnyks, 40 proc. susidurs su milžiniškais reikalavimais keistis. Nauji poreikiai taps naujų darbo vietų kūrimo priežastimi. Tai mes stebime ir dabartinėje situacijoje, susidūrę su COVID-19 keliamais iššūkiais. Be to, Lietuvoje, ekspertų manymu, būtina kuo skubiau imtis priemonių, kad ne tik didžiųjų miestų jaunimui, tačiau ir jaunuoliams iš regionų bei socialiai remtinų šeimų būtų sudarytos vienodos sąlygos įgyti profesiją.
Kita ne mažiau svarbi problema yra tai, kad vienas iš penkių bakalauro studijas baigusių jaunuolių neranda darbo pagal įgytą profesiją. Tai dažnai tampa emigracijos priežastimi, tačiau išvykę didžioji dauguma dirba ne pagal specialybę ir praranda kvalifikaciją. Daug vilčių dedama į pedagogų rengimo kokybės gerinimo sistemą, tačiau vien to nepakanka. Labai svarbi – jų darbo apmokėjimo bei skatinimo už pasiektus rezultatus sistema. Būtina keisti visuomenės požiūrį į pedagogo profesiją.
Valstybė turėtų finansuoti tik tas mokymosi programas, kurios atitinka darbo rinkos poreikius.
Būtina keisti ir darbuotojo bei darbdavio požiūrį į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Šiuo atžvilgiu Lietuvos darbuotojų motyvacija – pati žemiausia Europoje. Įmonės neturi sudariusios mokymo planų, darbdaviai neišnaudoja darbuotojų įgūdžių potencialo. Darbuotojai teigia, kad savarankiškai mokytis per brangu, užimtumo tarnybų indėlis taip pat turėtų būti didesnis kuriant neformalaus švietimo sistemą.
Būtina apskritai stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo, savivaldos institucijų įtraukiant socialinius partnerius. Ekspertai atkreipė dėmesį į nepakankamą socialinį dialogą, į tai, kad daugumoje įmonių nėra apmokėjimo sistemos, ir pabrėžė, kad būtina sieti apmokėjimo sistemas su kvalifikacijos kėlimu. Ekspertai atkreipė dėmesį į žemą valdymo ir lyderystės lygį Lietuvoje. Rekomendavo ne tik organizuoti ir skatinti įmonių vadovų mokymus, bet šiuos įgūdžius pradėti plėtoti dar mokykloje.
Kas toliau?
Kadangi tokias įgūdžių formavimo strategijų rekomendacijas EBPO ekspertai kūrė penkiolikoje valstybių, jų patirtis, pasirenkant tolimesniu kelius, tokia:
- rekomendacijas Įtraukti į vyriausybės, ministerijų, vietos savivaldos, trišalių institucijų planus ir programas, susiejant su įgyvendinimo terminais bei finansavimo galimybėmis;
- apsispręsti dėl konkrečių problemų sprendimo ir stengtis jas kuo skubiau pašalinti.
LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Nacionalinės įgūdžių strategijos STRATA valdymo grupės narė