Lietuva neprieštaraus iniciatyvai suvienodinti minimalios algos nustatymo principus ES

Sausio 8 d. Seimo Europos reikalų komitete (ERK) pakartotinai buvo svarstytas Europos Komisijos 2020 m. spalio 28 d. pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje.

Direktyva ketinama numatyti, kad minimalią mėnsio algą (MMA) šalys nustatytų pagal vienodus kriterijus.

Diskusijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo, kurioje nebeįžvelgiama prieštaravimo subsidiarumo principui, tačiau siekiama susiderėti dėl Lietuvai palankesnio direktyvos taikymo.

Įvertinęs visas aplinkybes ERK nutarė, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai.

Savo palaikymą pasiūlymui išsakė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Ji posėdyje priminė Europos socialinę chartiją, kurioje kaip mažiausia riba MMA nustatyti nurodyta 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Ji kritikavo projekte numatytus kriterijus, siūlė juos išbraukti: “Jie nėra apibrėžti, nes dar ekonomistai nėra susitarę, kaip vertinti, pvz., darbo našumą. Jau dėl Trišalės tarybos nustatytos formulės tiek ginčų, o jeigu dar pridėtume siūlomus kriterijus, tai diskusijos niekada nesibaigtų”.

Ji taip pat kvietė  atsisakyti skepsio dėl direktyvos projekte numatytų 70 proc. darbuotojų aprėpties kolektyvinėmis sutartimis: “Tai nėra daug ir tai būtų žingsnis į progresą,  proga parodyti, kad ne vien kalbomis mums rūpi socialinis dialogas”, – kalbėjo I. Ruginenė.

Anot jos, LPSK, kartu su Europos profesinių sąjungų konfederacija dalyvauja tolesniuose dokumento svarstymuose ir kartu su ja teiks savo pasiūlymus.

Seimo Europos reikalų komiteto išvada:

“Pažymėdamas, kad daugelis darbuotojų ES nėra apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu;

suprasdamas, kad pasiūlymu siekiama skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse, nes valstybėse narėse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra plati, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnis minimalusis darbo užmokestis, skirtingai nei valstybėse narės, kuriose minimalusis darbo užmokestis yra nustatytas teisės aktais;

išnagrinėjęs Seimo Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos išvadas dėl pasiūlymo;

susipažinęs su Seimo komitetų išvadomis;

laikydamasis nuomonės, kad minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas, nustatytas vadovaujantis pagal šią iniciatyvą nustatytais nacionaliniais kriterijais, pagerins valstybių biudžetų balansą (mažiau nei 0,1 proc. BVP), o poveikis administracinei naštai bus nedidelis, nes siekiama sustiprinti jau veikiančias institucijas ir procedūras;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad skurdas ir nelygybė Lietuvoje išlieka vienais didžiausių rodiklių ES, o  kolektyvinių derybų apimtis yra tik  apie 20 procentų, o pasiūlymu, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir sumažinti darbuotojų skurdą nustatant  būtiniausių standartų sistemą;

manydamas, kad padidinus minimalųjį darbo užmokestį sumažėtų darbo užmokesčio nelygybė, sumažėtų dirbančiųjų skurdas, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sumažėtų;

įvertinęs, kad pasiūlymas nepaneigia valstybių narių pasirinkimo minimalų darbo užmokestį nustatyti teisės aktais arba skatinti minimalią algą nustatyti kolektyvinėmis sutartimis, nutarė, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai, atverdamas kelią tolesnėms Vyriausybės deryboms dėl pasiūlymo.”

Parengta pagal lrs.lt inf.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!