Lapkričio 27 d. nuotoliniu būdu įvyko eilinis LPSK tarybos posėdis, kurio pradžioje ekonomistas Vaidas Navickas informavo apie ekonomikos aktualijas bei perspektyvas, apibendrino neseniai įvykusį susitikimą su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais.

Anot ekonomisto, kadangi ES mastu atlaisvintos fiskalinės drausmės taisyklės ir pinigų leidžiama skolintis tiek, kiek norima, apie mokesčius kalbėti dabar mažiau aktualu, nes biudžeto balansuoti nereikia. Tačiau prezidentūra toliau laikosi pozicijos dėl mokesčių teisingumo – siūlo suvienodinti mokesčių tarifus visoms pajamoms virš 35 tūkst. eurų. Tai – būtų gera pradžia, – mano V. Navickas.

Prezidentūra taip pat pastebi, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga gana sparčiai (Lietuva pagal BVP vienam gyventojui rodiklį sudaro 80 proc. EBPO vidurkio), tačiau atlyginimai taip sparčiai neauga. Todėl ketinama siūlyti galimybę susimažinti mokėtiną pelno mokestį įmonėms, kuriose atlyginimai darbuotojams didėja virš atitinkamo augimo ribos. Ekonomistas verčiau skeptiškai vertino šį prezidentūros pasiūlymą, jo nuomone, reiktų stiprinti darbuotojų derybines galias, padėti profsąjungoms išsireikalauti didesnių atlyginimų, o ne kelti juos biudžeto sąskaita.

Artimiausia ateitis – kol kas nelabai aiški

Kitų metų biudžeto projektas – dar labai  neaiškus, po pirmojo svarstymo Seime jis grąžintas vyriausybei, ir jį koreguos jau naujasis ministrų kabinėtas. V. Navicko manymu, centro dešinės valdžia greičiausiai akcentuos reguliavimo mažinimą verslui bei jo visokeriopą skatinimą.  Jam keista atrodo retorika, kad trūksta pinigų, nors jų šiuo metų yra pakankamai iš skolinamų lėšų, ir, pvz., laisvai būtų galima kelti medikų, pedagogų atlyginimus.

Valdantieji kadangi nežada naujų mokesčių, mokestinę bazę ketinama išplėsti panaikinant mokestines išlygas ir mažinant „šešėlį“ ekonomikoje. Pasak ekonomisto, kaip bus su „šešėliu“– neaišku, bet panaikinus mokestines lengvatas galima papildomai į biudžetą surinkti apie 1 mlrd. eurų.

V. Navickas sakė atsargiai žiūrintis į automobilių taršos mokestį, apie kurį taip pat vis girdisi kalbų. Tai yra dar vienas regresinis mokestis, nes kuo pajamos mažesnės, tuo daugiau tokiems mokesčiams išleidžiama. Regionuose, anot jo, žmones tai gali uždaryti į skurdo spąstus, ypač kai reiks apsispręsti, ar nemesti darbo, kai į jį pasirodys per brangu važiuoti senu automobiliu.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė papasakojo apie susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda. Jos teigimu, jame buvo išreikšta griežta profesinių sąjungų pozicija, kad viešais sektorius nebūtų efektyvinamas atleidžiant darbuotojus, o pagrindinis dėmesys būtų skiriamas skaitmenizavimui, technologijoms ir kvalifikacijos kėlimui. Taip pat prezidentūroje pasidalinta nerimu dėl kalbų apie galimą privatizavimą – tiek viešųjų paslaugų, tiek valstybinių įmonių.

LPSK – girdima viešojoje erdvėje

Toliau LPSK tarybos nariams I. Ruginienė pristatė šių metų organizacijos ataskaitą. Kaip ir kasmet daug dirbta su teisės aktų projektais, bene svarbiausias – Darbo kodekso 179 str. pakeitimas, kuris nustato nacionalinių profesinių sąjungų organizacijų kriterijus. Taip pat dirbama prie Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų. Yra parengti du projektai, kuriuos pateikė vyriausybė ir prezidentūra. Nustatant viešųjų pirkimų laimėtoją LPSK siūlo vertinti ne tik būsimą atlyginimą, bet ir tai, kokie atlyginimai buvo mokami iki konkurso. LPSK siūlymui pridėti taškų kolektyvines sutartis turinčioms įmonėms, anot pirmininkės, priešinasi net pati Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau prezidentūra patikino, kad nenusileis. Teisėkūros procesas tęsiasi, savo narius informuosime apie jo eigą.

LPSK vadovė akcentavo, jog vyksta nuolatinis bendravimas su Prezidento patarėjais, jis pats bent kelis kartus per metus susitinka su profesinių sąjungų lyderiais.

I. Ruginienė pabrėžė, jog kategoriškai pasipriešinta darbdavių norui per karantiną sustabdyti tam tikrus Darbo kodekso straipsnius, t.y. mažinti darbuotojų garantijas. Taip pat pavyko apginti Gegužės 1-osios išlaikymą šventinių dienų sąraše.

Be to, apgintas ir Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už trukdymą profesinių sąjungų veiklai. Teisingumo ministerija buvo numačiusi šią nuostatą dekriminalizuoti ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.

LPSK pirmininkė pakomentavo nacionalines derybas dėl kolektyvinės sutarties 2021 metams, sutarties nuostatas. „Atrodo, kad naujoji valdžia laikysis buvusiosios prisiimtų įsipareigojimų, tiesa, neaišku, kaip bus dėl būsimų sutarčių. Tai parodys ateitis“, – kalbėjo ji.

LPSK pirmininkė apžvelgė šiemet vykdytas informacines ir reklamines kampanijas, aukšto lygio videokonferenciją vasaros pradžioje, vizitus į regionus, darbą su žiniasklaida. Ji pasidžiaugė, jog šių metų pirmąjį pusmetį „Kantar“ sudarytame verslo nuomonės lyderių sąraše LPSK cituota 46 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Be to, džiugina ir gyventojų pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis augimas: pagal “Baltijos tyrimų” apklausas 2018 m. vasarą jomis pasitikėjo 38, šiemet rudenį – 47 proc. apklaustųjų.

I.Ruginienė atkreipė dėmesį į iššūkius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, kai teko dirbti visai kitu režimu. Taip pat didelis iššūkis – naujos valdžios atėjimas – reikia iš naujo kurti santykius, ieškoti bendravimo kanalų. Ji pakvietė visus būti vieningais, susitelkti naujam politiniam sezonui, kuris nebus lengvas, nes centro dešinės koalicija, tikėtina, labiau sieks tarnauti verslui, o ne darbuotojams.

Metų ataskaitą apie LPKS moterų centro veiklą pateikė jo naujoji vadovė Henrita Maštauskaitė. Diskutuota apie tai, ar būtų tikslinga organizaciją pervadinti į Lygių galimybių centrą.

Atsistatydinus asociacijos “LSPK jaunimas” pirmininkui Tomui Jakutavičiui, šios organizacijos veikla sustojo, tad ir ataskaitos šį kartą nebuvo. LPSK narės paragintos deleguoti savo atstovus tiek į moterų, tiek į jaunimo organizacijas.

Direktyvos dėl MMA nustatymo projektas – ne per daug džiuginantis

Toliau LPSK vadovė komentavo Europos Komisijos (EK) pasiūlytą direktyvos dėl MMA nustatymo projektą. Anot jos, LPSK aktyviai dalyvavo rengiant Europos profesinių sąjungų konfederacijos pasiūlymus projektui. Buvo siūlyta, kad ši direktyva būtų taikoma visoms darbo formoms, tačiau EK apsistojo tik ties darbo santykiais.

Taip pat dokumente įvedami nauji apibrėžimai, pvz., vietoj profesinių sąjungų rašoma darbuotojų organizacijos. Antra vertus, atsižvelgta, kad visi sprendimai turi būti priimami tik kartu su socialiniais partneriais. Taip pat sveikintina, kad įvestas naujas rodiklis – kolektyvinių sutarčių apimtis. Jeigu šalyje jos aprėpia mažiau nei 70 proc. darbuotojų, šalis turi sudaryti veiksmų planą, kaip tai pasiekti. Tiesa, sankcijų, jeigu to nebus padaryta, nenumatyta.

I.Ruginienė apgailestavo, kad projekte neliko skaičių – buvo siūlyta minimalų atlyginimą nustatyti ne mažesnį nei 50 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) ir 60 proc. šalies atlyginimų medianos. Lietuvos MMA dabartinė riba – 47 proc. VDU

Vietoj skaičių direktyvos projekte įvesti tam tikri kriterijai: atsižvelgti į pragyvenimo išlaidas ir socialinių išmokų sistemą, darbo našumo pokyčius, bruto darbo užmokesčio augimo greitį ir kt. Tai kelia daug klausimų ir abejonių, pvz., ar vaiko pinigai turės įtakos MMA augimui, be to, kaip bus nustatomas darbo našumas, kai net ekonomistai dėl to nesutaria. LPSK taip pat siūlė operuoti neto (po mokesčių) darbo užmokesčio skaičiais, nes po mokesčių pertvarkos su mokesčiais mūsų atlyginimai atrodo gerai bendroje statistikoje, nors „į rankas“ yra gerokai mažesni.

Profesinės sąjungos taip pat pageidavo, kad nuo MMA nebūtų galimi jokie atskaitymai (baudos, skolos etc.), tačiau į tai neatsižvelgta, tekste palikta tik pastaba, jog į atskaitymų dydį reikia žiūrėti „jautriai“. Direktyvos projekte minimi ir viešieji pirkimai, tačiau į profesinių sąjungų prašymą įvesti aiškų kolektyvinių sutarčių kriterijų EK atsižvelgė tik iš dalies ir paliko gana nekonkrečią nuostatą.

LPSK pirmininkė informavo, jog Lietuvos vyriausybės formuojama nuomonė yra pasisakyti prieš direktyvą, tačiau diskusijos tiek ES, tiek šalių mastu tik prasidėjo ir užtruks, tikėtina, dar ne vienerius metus.

Diskusija apie ateitį

LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė vėliau pristatė su darbo grupe rengtą LPSK strateginių uždavinių 2021 metams projektą. Jame numatyta dėti pastangas, kad būtų įgyvendinta nuostata dėl privalomo darbuotojų atstovų įtraukimo į įmonių  valdybas; imasi aktyvių veiksmų Lietuvoje ratifikuojant 102 TDO konvenciją „Dėl minimalių socialinės apsaugos standartų“; parengti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narių sanglaudos deklaraciją, numatančią jos narių aktyvią tarpusavio pagalbą deklaracijoje sutartais atvejais; ieškoti galimybių į profesines sąjungas jungti savarankiškai dirbančius asmenims bei jiems kokybiškai atstovauti; parengti trijų lygių profesinių sąjungų aktyvo mokymo programas ir pradėti mokymus.

LPSK tarybos nariai diskutavo dėl pageidavimų – reikalavimų naujai vyriausybei, kurie raštu premjerą Ingridą Šimonytę pasieks artimiausiu metu.