Lapkričio 18 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir jo patarėjais. Tai jau antrasis šiemet Prezidento susitikimas su profesinių sąjungų atstovais.
Susitikime aptarti lūkesčiai būsimai Vyriausybei, kurių pagrindiniai: socialinio dialogo tolimesnis vystymas ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu; viešojo sektoriaus stiprinimas įsiklausant į darbuotojų atstovų nuomonę, kad būtų užtikrintos kokybiškos, prieinamos, nemokamos paslaugos visiems Lietuvos gyventojams; darbas karantino sąlygomis, iššūkiai darbo rinkai.
I. Ruginienė pabrėžė problemas, su kuriomis darbuotojai susiduria dabar – sunkumus, kylančius dėl Visuomenės sveikatos centro darbo trikdžių. „Valstybės mastu daromi sprendimai turi užtikrinti socialines garantijas dirbantiems ir darbą praradusiems žmonėms. Priemonių planai turi būti nukreipti į tiesioginę paramą darbuotojui. Reikiamų sprendimų priėmimas turi būti greitas, paprastas ir tikslus“, – teigė LPSK vadovė.
Taip pat susitikime kalbėta apie Europos Sąjungos adekvataus minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymo metodiką, ją apibrėžiantį direktyvos projektą. Anot darbuotojų atstovų, direktyvos projektas turi būti nukreiptas į aukštesnius socialinio dialogo standartus, t.y. Europos teisinis reguliavimas turi prisidėti prie gerėjančių darbuotojų darbo sąlygų. Europa turi nebijoti ambicingesnių projektų, nukreiptų į darbuotojų gerovės augimą.
Susitikime sutarta, kad su Darbo kodeksu susiję klausimai ir toliau turi būti pirmiausia svarstomi Trišalėje taryboje, ir tik po to – Vyriausybėje ir Seime. Taip pat būtina išlaikyti ir sustiprinti praktiką kasmet pasirašyti viešajame sektoriuje galiojančią nacionalinę kolektyvinę sutartį.
Šalies vadovas priminė, kad socialinės nelygybės ir atskirties, taip pat ir egzistuojančios regioniniu lygmeniu, mažinimas, nepagrįstų mokesčių sistemos netolygumų ir išlygų naikinimas yra tiesiogiai susijęs su Gerovės Lietuvos vizijoje nubrėžtu teisingumo siekiu.
Pasak Prezidento, užtikrinti Lietuvos žmonių gerovę įmanoma tik tuo atveju, jei lygiagrečiai su tradicinių ekonomikos sektorių plėtra įvyks proveržis inovacijų srityje ir viso ūkio transformacija. Todėl būtina reformuoti inovacijų sistemą, įsteigti stiprų nacionalinį plėtros banką ar fondą, daugiau investuoti į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Naujų galimybių verslui ir visuomenei siūlo žaliosios ekonomikos plėtra bei skaitmenizacija.
„Gauname žinučių iš valdančiosios daugumos, kad būtų galima lėšas skirti privačiam sektoriui, pavyzdžiui, švietimui, sveikatos priežiūrai. Kad kaip valstybinės švietimo įstaigos lygiai taip pat turėtų būti remiamos ir privačios švietimo įstaigos. Akivaizdu, kad tai būtų atimant finansavimą iš valstybinio sektoriaus. Girdime apie tai, kad tam tikri valdančiosios daugumos asmenys kalba apie valstybinių įmonių pertvarkymą. Kas mums kelia nerimą ir mes pasirengę dirbti ir ginti darbuotojus, dirbančius valstybiniame sektoriuje“, – po susitikimo spaudos konferencijoje sakė LPSK pirmininkė I. Ruginienė.