Europos Komisija (EK), siekdama, kad darbuotojams teikiama minimalios mėnesio algos (MMA) apsauga būtų pakankama pasiūlė direktyvos Dėl adekvačios minimalios algos Europos Sąjungoje projektą.
Jei tokiam dokumentui būtų pritarta, valstybės narės būtų įpareigotos imtis priemonių, kad nustatant ir atnaujinant MMA dydį, būtų laikomasi kriterijų, kurie padėtų pasiekti padorių darbo ir gyvenimo sąlygų, socialinės darnos.
Pagal direktyvą valstybės galėtų pačios nustatyti sau įprastus kriterijus, tačiau tarp jų turėtų būti mažiausiai keturi elementai juose būtų privalomi. Tai yra: 1) MMA perkamoji galia, įvertinant pragyvenimo išlaidas, taip pat mokesčių lengvatas ir socialines išmokas; 2) bendras algų lygis ir jų pasiskirstymas; 3) darbo užmokesčio augimo tempas; 4) darbo produktyvumo pokyčiai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad dėl MMA buvo pasiūlyta priimti būtent direktyvą, o ne kitos rūšies teisės aktą. Tačiau ji kritikavo projekto turinį, esą direktyva ne tik nepadėtų padidinti MMA Lietuvoje, bet gal net suteiktų prielaidų jį mažinti.
„Liūdnas vaizdas, nes mes tikėjomės ambicingesnio dokumento ir teikėme visiškai kitokius pasiūlymus. Pagrindinis mūsų lūkestis buvo nustatyti minimalią pajamų ribą gyventojui, norėjome kalbėti apie tikslius skaičius. Tą ir siūlėme, kad MMA būtų mažiausiai 50 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kad jau būtų užbrėžta raudona riba, kurios liesti nevalia, o po to, kas virš – šalis galėtų varijuoti pati. Tačiau šiame dokumente, deja, šito nėra. Tiesiog parašyta, kad šalis metodiką nustato pati. Iš esmės Lietuvai tai nieko nereiškia, nes mes ją ir taip turime“, – komentavo pirmininkė.
Anot jos, darbuotojų atstovams visiškai nesuprantami ir keisti yra minėti keturi elementai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant MMA. „Pavyzdžiui, „konkurencingumas“ yra toks argumentas, kurį naudoja darbdaviai, kai norima atlyginimus sumažinti. Kitas dalykas – našumas. Net patyrę Europos ekonomistai nesutaria, kaip tą našumą skaičiuoti, tam naudoja skirtingą metodiką. Kol neturime vieningos metodikos jam išmatuoti, keista dėti jį į kriterijų“, – aiškino I. Ruginienė.
Ji kritikavo ir tai, kad direktyvoje siūloma lyginti MMA su bruto darbo užmokesčiu (neatskaičius mokesčių). „Tai visiškai nelogiška. Lietuva pralaimi pagal šį kriterijų, nes mes turime sujungtus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, tad mūsų priskaičiuoti atlyginimai yra dirbtinai didesni. Be to, kiekviena ES šalis turi skirtingą metodiką bruto atlyginimui nustatymui. Taigi, kaip gali lyginti nesulyginamus dalykus? Geriau kalbėti apie neto atlyginimą į rankas. Mūsų požiūriu, minimumo lyginimas su darbo užmokesčio į rankas pokyčiu būtų objektyvesnis“, – kalbėjo konfederacijos vadovė.
Ji taip pat kritikavo nuostatą, kad nustatant MMA reikėtų atsižvelgti į gyventojams tenkančias mokesčių lengvatas ir socialines išmokas. „Tai daugių daugiausia keistas, nes kiekviena šalis turi visiškai skirtingą sistemą. Klausimas retorinis: ar tai reiškia, kad mokėdama tėvams vaiko pinigus Lietuva įgauna galimybę jiems mokėti mažesnę MMA? Kas iš tikrųjų įvertins tas visas socialines išmokas ir visas sistemas ir kokį poveikį jos turės minimumo nustatymui, kokie tie kriterijai, kaip mes žemai galėsime pagal juos kristi?“ – spėliojo pašnekovė.
Galiausia ji apgailestavo, kad direktyvoje nieko nekalbama apie minimalų atlygį savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Dokumentas parodė, kad nueita klasikiniu populistiniu keliu. Jis bus patogus visoms interesų grupėms. Jis lyg ir kalba apie kažką, bet ir apie nieką. Tiesiog skirtas užkimšti kai kurioms interesų grupėms burnas ir užsidėti varnelę, kad klausimas išspręstas“, – apibendrino I. Ruginienė.
Parengta pagal tv3.lt. Visą straipsnį galima rasti čia.