Oficialūs duomenys rodo, kad atlyginimų dydis Europoje yra glaudžiai susijęs su kolektyvinių derybų lygiu konkrečioje šalyje. Devyniose iš dešimties ES valstybių narių, kuriose yra mažiausi vidutiniai ir minimalūs atlyginimai, tik  nuo 7 iki 30 proc. darbuotojų gauna profesinių sąjungų ir darbdavių suderėtą atlyginimą (didesnį nei tą, kurį garantuoja darbo įstatymai). Kita vertus, daugiau nei 70% darbuotojų naudojasi kolektyvinių derybų garantijomis septyniose iš dešimties šalių, kuriose fiksuojami didžiausi atlyginimai Europoje.

Visgi problema egzistuoja: pavyzdžiui, Vokietijoje net 19 mln., o visoje Europoje apie 76 mln. (39 proc.) darbuotojų nėra „dengiami“ kolektyvinių sutarčių (kolektyvinių sutarčių aprėptis). Atkreiptinas dėmesys, kad Eurostato duomenimis Lietuva yra trečioje vietoje pagal vidutinio darbo užmokesčio lygį, o kolektyvinėmis sutartimis „dengiami“ tik apie 7 proc. (92,834)  dirbančiųjų (žr. lentelę žemiau).

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto, kaip įgyvendinti EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pažadą „užtikrinti, kad kiekvienas mūsų Sąjungos darbuotojas gautų teisingą minimalų atlyginimą“, ir  savo iniciatyvą turi pateikti spalio 28 d.

Tuo metu Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ragina priimti direktyvą, užtikrinančią, kad valstybės narės negalėtų nustatyti minimalaus darbo užmokesčio žemiau skurdo ribos*, taip pat saugoti ir skatinti kolektyvines derybas kiekvienoje valstybėje narėje.

ETUC generalinės sekretorės pavaduotoja Esther Lynch pažymi: „Faktai akivaizdūs: atlyginimai mažiausi ten, kur kolektyvinės derybos yra silpniausios. Todėl Europos teisės aktai, skirti kovai su mažais ir nesąžiningais atlyginimais, turi apimti ir veiksmus kolektyvinėms deryboms skatinti. Europos Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės skatintų kolektyvines derybas, garantuotų profesinių sąjungų teises, o pirmenybę viešuosiuose pirkimuose užtikrinti įmonėms, kuriose vyksta kolektyvinės derybos ir yra veikiančios kolektyvinės sutartys“.     

Pastabos:

* 60% darbo užmokesčio medianos  ir 50% vidutinio darbo užmokesčio (atsižvelgiant į pilną darbo laiką dirbančiųjų darbo užmokestį). Mediana parodo atlyginimo dydį tų darbuotojų, kurie pagal darbo užmokesčio dydį yra per vidurį tarp visų darbuotojų.

• Kolektyvinių derybų skaičiai straipsnyje pateikiami pagal Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) skaičiavimus, remiantis Amsterdamo pažangių darbo tyrimų instituto (AIAS) duomenų bazės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) statistika.
• Darbo užmokesčio duomenys yra paimti iš Eurostato duomenų apie vidutinį valandinį darbo užmokestį.
• ETUC atsakymas dėl Europos Komisijos konsultacijų dėl Europos minimalaus darbo užmokesčio.

 

Darbo užmokesčio dydis ir kolektyvinių derybų aprėptis ES (ETUC duomenys)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pagal etuc.org informaciją parengė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija