Esminiai, bet neapsaugoti: itin mobilių darbuotojų situacija Europoje per sveikatos krizę

Europos profesinių sąjungų institutas parengė naują apžvalgą dėl itin mobilių darbuotojų padėties per COVID-19 protrūkį. Pirmiausia turimi galvoje tarptautinio transporto darbuotojai (vairuotojai, jūrininkai, aviacijos atstovai), sezoniniai darbuotojai, tie darbuotojai, kurie reguliariai keliauja dirbti į kitą šalį nei ta, kurioje gyvena, bei kitos grupės.

Analizė parodė, kad:

  • vadinamieji itin mobilūs darbuotojai, kurie nuolat juda ES viduje ir iš jos, yra nepakeičiami per sveikatos krizę. Vis dėlto jie išlieka tarp menkiausiai apsaugotų bei pažeidžiamiausių darbuotojų,

  • įprastos standartinėse darbovietėse diegiamos priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus per sveikatos krizę, nebūtinai pasiekia tam tikras itin mobilių darbuotojų grupes; dėl to jie galimai tampa dar labiau marginalizuoti,

  • tokių darbuotojų padėtį dar labiau paaštrina tai, kad jie dažnai būna užsieniečiai, reziduojantys kitose šalyse. Vis tik tiek gimtoji, tiek priimančioji šalis nesugeba jų tinkamai apsaugoti, ypač – jei darbutojas yra ne iš ES valstybės narės,

  • per pandemiją anksčiau sukurtas ES teisinis reglamentavimas nebuvo tinkamas apsaugant itin mobilius darbuotojus ir dėl to tolesnės ES instirucijų rekomendacijos ir politiniai veiksmai irgi nebuvo adekvatūs,

  • tam, kad ilgalikėje perspektyvoje būtų pagerinta itin mobilių darbuotojų apsauga, yra reikalinga ženkli pozityvi socialinių bei darbo standartų sanglauda tarp šalių ir tarp skirtingų darbuotojų grupių; vidutiniu laikotarpiu turėtų būti sukurtas visaeuropinis krizių socialinės apsaugos tinklas (akcentuojant itin mobilius darbuotojus); trumpuoju laikotarpiu reikalingos tikslinės priemonės krizinėms sąlygoms atliepti – įskaitant paramą bei apsaugos standartų užtikrinimą šiai grupei (idealu – ES lygiu, jei neįmanoma – bent nacionaliniu).

Nepamainomi, bet palikti

Kaip apžvalgoje rašo Zane Rasnača, nors tarptautinio transporto darbuotojai ir jūreiviai per krizę užtikrino, kad prekės pasieks parduotuves, o dar svarbiau – medicinos reikmenys ligonines, tuo pačiu metu į jų pačių saugumą ir darbo sąlygas kreiptas per menkas dėmesys. Pavyzdžiui, prioritetinio sausumos transporto darbuotojai ilgai dirbo be apsauginių priemonių ar šilto maisto. Taip pat dažnai sudėtingomis sąlygomis jie dirbo kur kas ilgesnes darbo valandas nei anksčiau leistina (dėl padarytų liberalizuojančių išlygų, skatintų Europos Komisijos). Pažymima ir tai, kad daug ES šalių priklausomi nuo „užsienio“ darbo jėgos esminiuose sektoriuose. Daug jų yra itin mobilūs darbuotojai, dirbantys pagal trumpalaikes darbo sutartis ir prastomis sąlygomis.

Tokie darbuotojai buvo tarp pirmųjų pajutusių neigiamas pandemijos pasekmes, tarp pagrindinių1) (dalinis) sienų uždarymas, 2) darbo netekimas ar to rizika, 3) netinkamumas gauti socialinės pagalbos ar paramos; 4) rizikinga sveikatos ir saugumo dirbant situacija; 5) prastos gyvenimo sąlygos.

Nors Europos Komisija, prasidėjus protrūkiui, pateikė gaires, kaip sušvelninti siruaciją, ir jas skubiai ėmė įgyvendinti valstybės narės, tai buvo rekomendacijos, o ne teisiškai privalomos taisyklės. Pasak Z. Rasnača, išėjo taip, kad siekta atidaryti sienas ir pervežimus bei atsargų tiekimą padaryti kuo sklandesnius, bet tai užtikrinti turinčių darbuotojų sveikata ir saugumas atsidūrė antrame plane. Tokį įspūdį sustiprina ir ta tendencija, kad, pavyzdžiui, kur dėl darbo jėgos trūkumo buvo įsileisti užsienio sezoniniai darbuotojai 1) dažniausiai nebūdavo pakeitimų socialinės apsaugos sistemose galvojant apie papildomą pagalbą atvykėliams rizikuojantiems savo saugumu; 2) jei imtasi rimtesnių sveikatos apsaugos priemonių, dažniausiai akcentuota, kaip apsaugoti vietinę populiaciją valstybėse, o ne pačius rizikuojančius darbuotojus.

Apžvalgoje teigiama, kad tokiame kontekste būtina įvesti orias – adekvačias – apsaugos ir darbo teisių „grindis“ itin mobiliems darbuotojams. Turėtų būti užtikrinta, kad, susirgus ar netekus darbo, jiems būtų užtikrinta galimybė kreiptis dėl paramos. Taip pat ETUI pažymi, kad nesvarbu, ar bus tolesnės krizės, ar ne, būtina pagerinti ženklios dalies tokių žmonių darbo ir gyvenimo sąlygas.

Visą apžvalgą galite rasti ETUI puslapyje (angl.)

Iliustracija: Ben KerckxPixabay