Anot Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC), atsakas COVID-19 pandemijai yra unikalus visuotinio žmonijos solidarumo pavyzdys, kada atsisakyta dalies pilietinių teisių ir rizikuota savo finansine gerove, kad būtų išgelbėtos gyvybės. Deja, tuo pačiu daug šalių stumta prieš darbuotojų teises nukreipta darbotvarkė. Paskutinė ITUC apklausa, kurioje dalyvavo 121 profesinė sąjunga iš 95 šalių (33 jų priklauso EBPO), parodė nedžiuginančią padėtį.

„Demokratinės teisės, pasitikėjimas ir atskaitingumas yra esminės naujo pasauliui po COVID-19 reikalingo ekonominio modelio aspektai, – sako ITUC generalinė sekretorė Sharan Burrow. – Atspari globali ekonomika turi būti statoma ant Naujo socialinio kontrakto: naujų įsipareigojimų darbuotojų teisėms, atnaujintų investicijų į susitarimų laikymąsi ir teisės viršenybę bei tvirtą demokratiją darbovietėje. Tai yra pamatas ateičiai, kurioje niekas nebūtų paliktas nuošalyje.“

Nuo kovo, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 pandemija, profesinės sąjungos visame pasaulyje buvo aktyvios, siekdamos adekvačios paramos bei apsaugos darbuotojams.

Beveik 2/3 (63 proc./ 60 šalių) atsakiusiųjų teigė, kad jų šalyse profesinės sąjungos sugebėjo užtikrinti papildomą paramą darbuotojams. Ši parama dažnai pasireiškė per socialinės apsaugos „grindis“ (įskaitant apmokamą nedarbingumą, pajamų užtikrinimą, sveikatos apsaugą). Vis tik, pasak S. Burrow, nepaisant tokių pasiekimų, pandemija brutaliai atskleidė globalią atskirtį tarp tų, kuriems suteikiama socialinė apsauga, įskaitant sveikatos priežiūrą bei paramą pajamoms, ir tų, kuriems ne.

„Per daug vargingų šalių darbuotojai tiek iš formalių, tiek ir neformalių sektorių susidūrė su pasirinkimu: ar likti namuose ir žiūrėti, kaip jų šeimos badauja, ar bandyti rasti darbą, rizikuojant dėl koronaviruso. Globaliam socialinės apsaugos fondui reikėtų 37,8 mlrd. dolerių pirmiems penkeriems metams tam, kad būtų padengti finansavimo skirtumai ir įgyvendintas Darnaus vystymosi tikslų 1.3 uždavinys (sukurti nacionaliniu mastu tinkamas socialinės apsaugos sistemas visiems)“, – sako ji.

Sveikatos krizė didina bedarbystę tokiu mastu, kuris buvo neįsivaizduojamas vos prieš keletą mėnesių. Susiduriame su iššūkiu taip suformuoti atsigavimą, kad atstatytume socialinį kontraktą tarp vyriausybių ir visuomenių, sustiprindami atsparumą ateities sukrėtimams.

Anot atsakymų, nors daugelis valstybių (81 proc./ 77 šalys) ruošia ekonominio atsigavimo planus, kaip atsako dalį pandemijai, 42 proc. šalių manyta, kad vyriausybės gana prastai tvarkėsi su viruso paveiktų darbuotojų poreikiais. Taip pat 60 proc. atsakiusių manė, kad  prastai susitvarkė darbdaviai reaguojant į darbuotojų poreikius.

“Ekonominio atsigavimo planai glaudžiai susijusiame pasaulyje pareikalaus nacionalinio ir tarptautinio finansavimo, kad užtikrintume ekonomikų atsigavimą ir atsparumą. To galima pasiekti ir išlaikyti tik per socialinį dialogą, pasitikėjimo demokratija atstatymą ir masinę multilaterizmo reformą“, – apibendrina ITUC generalinė sekretorė.

Apie apklausos duomenis plačiau