Viena iš Europos profesinių sąjungų judėjimo aktualijų – derybos dėl tolesnių ES ir Didžiosios Britanijos santykių po “Brexit”. Jų rezultatai stipriai paveiks darbuotojų situaciją. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) surengtame virtualiame seminare-dirbtuvėse dėl „Brexit“ dalyviai pabrėžė, kad, nors Didžioji Britanija palieka ES, Europos profesinės sąjungos britų darbo judėjimą tebelaiko partneriais.

Pasidalinus atnaujintomis politinėmis aktualijomis, siekta geriau suformuluoti tolesnius Europos ir Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų veiksmus, kad kuo mažiau nukentėtų darbuotojai. Deja, ženklus darbo standartų suprastėjimas britų darbuotojams – reali rizika.

Pagrindiniai pranešėjai, padėję geriau suvokti politines „povandenines sroves“, buvo Patricia King (Airijos profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė), Frances O’Grady (Britų profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė) ir Reiner Hoffmann (Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos generalinis sekretorius).

Kontekstas

Didžioji Britanija ES paliko 2020 sausio 31 d. ir iki metų pabaigos turime pereinamąjį etapą. Per jį deramasi dėl tolesnių abiejų pusių santykių bei bendradarbiavimo sąlygų. Neverta nė sakyti – problemiškų klausimų daugybė. Šiuo metu paraleliai vyksta derybos dėl keleto sričių. Priminsime, kad profesinėms sąjungoms svarbiausios „Mobilumo ir socialinio saugumo koordinavimo“ ir „Vienodų sąlygų atvirai ir sąžiningai konkurencijai“ panelės.

Nors derybos prasidėjusios jau kuris laikas, pažanga menka. Kaip teigė F. O’Grady, „Brexit“ yra tarsi ministro pirmininko Boris Johnson asmeninė ambicija ir yra didelė rizika, kad per derybas nugalės ne racionalūs argumentai, o “politinė logika”; taip pat ji perspėjo per daug rimtai nežiūrėti į britų parlamentarų retoriką.

Realiai iš britų vyriausybės pusės linkstama prie to, kad būtų susitarta tik dėl „nepriverstinių“ darbo standartų užtikrinimo, kurių nesilaikant nelabai ką ir eitų padaryti.

„Darbuotojai neturėtų mokėti „Brexit“ kainos“, – teigia britų atstovė bei prideda, kad iš apklausų matosi, jog daugelis rinkėjų pasisako už tai, kad būtų išlaikyti ar netgi pagerinti darbo standartai. Kadangi didelė tikimybė, kad nutiks priešingai, nepasitenkinimas atsispindi krentančiuose B.Johnson reitinguose. Matoma rizika, kad, jei britams pavyktų pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su JAV, tai gerokai pablogintų ankstesnius, t. y. ES įprastus, darbo standartus. Atrodo, kad tai, kur link juda dabartinė situacija, nepatinka net tiems, kurie pasisakė už „Brexit“.

Didžioji Britanija turi galimybę prašyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį (britų vyriausybė yra pažadėjusi to nedaryti). Nepasiekus kompromiso, tai galėtų reikšti, kad Didžioji Britanija paliks ES be susitarimo, o tai reikštų didelį neigiamą poveikį abiem pusėms, bet ypač Didžiajai Britanijai, kurios ekonomika ir taip stipriai susilpninta COVID-19 bei ne itin gero britų atsako į šią sveikatos krizę. Vis tik F. O’Grady pastebi ir gerą tendenciją: radikali dešinė ir jos retorika praranda populiarumą – krizės parodo, kad demokratinės valstybės per įvairių pusių dialogą yra atsparesnės sukrėtimams.

Papildydamas britų atstovę, Reiner Hoffmann susumavo, kad šiuo metu yra galimi keturi scenarijai:

• geras susitarimas
• pereinamojo laikotarpių pratęsimas (įmanoma, jei nebus užsispirta)
• blogas susitarimas (kuris toli gražu neužtikrins vienodų ir konkurencingų sąlygų)
• jokio susitarimo.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju dėl torių politikos labiausiai nukentėtų tradiciniai torių rinkėjai – darbininkų, iš vietovių, kur daugiausia užsiimama fiziniu darbu (angl. blue-collar workers). Dėl to nemažai žmonių prarastų darbo vietas, suprastėtų jų darbo sąlygos.

Jis akcentuoja, kad, nors Didžioji Britanija derasi dėl laisvosios prekybos susitarimų ir su JAV, ir su Japonija, nė vieno jų potenciali nauda neprilygs tam, kiek britai gali prarasti nepavykus pasiekti gero susitarimo su ES.

Regiono destabilizacija

Svarbią perspektyvą dėl derybų tarp Didžiosios Britanijos ir ES įnešė Airijos atstovė P. King, kurios organizacija atstovauja ir Airijai ir Šiaurės Airijai.

Visų pirma ji įspėja, kad pasitraukimas, o ypač pasitraukimas be susitarimo stipriai neigiamai paveiks airius. Ji prognozuoja, kad daug airių verslų, bandydami, bet sunkiai sugebėdami konkuruoti su britų verslais, prisidės prie lenktynių į apačią dėl atlyginimų ir darbo standartų, taip bandydami sutaupyti. Jau dabar profesinėms sąjungoms čia sudėtinga, nes konstruktyviai bendradarbiauti su centro dešinės vyriausybe vargiai įmanoma ir tai tikriausiai nepasikeis artimoje ateityje.

Vis dėlto šios problemos – tik dalis baimių. P. King primena, kad Šiaurės Airijos situacija kur kas rizikingesnė nei Airijos. Ji ne tik gali tapti „industrine dykviete“, bet ir būti destabilizuota.

Tai ne teorinė galimybė, bet realybė – tereikia prisiminti ilgalaikes įtampas tarp katalikų mažumos ir protestantų daugumos, neretai peraugusius į atvirą prievartą. Senos nuoskaudos taip greitai nepranyksta ir, sudėtingėjant ekonominei situacijai, regionas gali vėl tapti nestabiliu.

„Profesinių sąjungų įtaka Šiaurės Airijoje auga, jos imamos matyti kaip svarbios veikėjos taikiam gyvenimui užtikrinti“, – paaiškina P. King.

Profesinių sąjungų veiksmai

Britų profesinės sąjungos nuogąstauja, kad ES gali būti linkusi daryti kompromisus dėl darbo standartų, kad būtų pasiektas bent koks susitarimas. „Galima justi nuovargį ir nekantrumą viską kuo greičiau pabaigti, – per intervenciją pastebėjo kita britų atstovė. – Jei ES darys kompromisus, tikimės, kad ne tokioje svarbioje srityje kaip darbuotojų apsauga. Taip vienodos konkurencijos sąlygos tikrai nebus užtikrinamos.“

Ką daro ir ruošiasi daryti ETUC? Nuo pat derybų pradžios ETUC bendrauja su vyriausiu ES derybininku dėl „Brexit“ Michel Barnier (jis turėtų detaliau pasisakyti ir viename iš ETUC Vykdomųjų komitetų) ir su už Didžiąją Britaniją atsakingais DG EMPL atstovais. Taip pat yra įsteigtos dvi koordinacinės grupės – viena su Europos profesinių sąjungų federacijomis, kita su nacionalinių narių atstovais, kad būtų užtikrinta informacijos sklaida, gaunama nuomonė dėl tolesnių veiksmų.

Šiuo metu Europos Komisijai nusiųsta klausimų ir pastebėjimų dėl preliminaraus ES teisinio teksto. Tuo pačiu ETUC, su nacionalinių narių pagalba, ima rengti pozicijas įvairiais su „Brexit“ susijusiais aspektais bei dėl alternatyvių formuluočių siūlymais.

Kitas aukšto rango politinis susitikimas dėl „Brexit“ turėtų būtų birželio pabaigoje. ETUC stebės tolesnę eigą ir informuos nacionalinius profesinių sąjungų centrus.