Kaip į sudėtingą situaciją reaguoja Europos profesinės sąjungos

Jau dabar akivaizdu, kad COVID-19 krizė daro didžiulį poveikį darbo pasauliui. Tarptautinės darbo organizacijos prognozės anaiptol nedžiugina: jos spėjimu, per 2020 m. pirmąjį pusmetį bus prarasta 305 milijonai pilną darbo dieną dirbančiųjų darbo valandų ekvivalento – per precedento neturintį trumpą laikotarpį gali atsirasti visa armija bedarbių. Be to, dideli darbo jėgos segmentai turėjo sparčiai prisitaikyti prie naujų darbo būdų, įskaitant darbą namuose ir naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis. Tuo metu kai kuriems darbuotojams per šį sunkmetį padidėjo ne tik darbo krūvis, bet ir pavojus jų sveikatai.

Taigi, kaip į šią sudėtingą situaciją reaguoja Europos profesinės sąjungos?

 

Standartų stiprinimas

Profesinių sąjungų vaidmuo užtikrinant darbuotojų sveikatos ir saugos standartų įgyvendinimą darbo vietoje per krizę tapo dar svarbesnis.

Štai Ispanijos profesinė sąjunga CCOO sukūrė nemokamą telefono liniją ir el. paštą, kad darbuotojai, ypač iš tų bendrovių, kuriose profesinių sąjunga nėra, galėtų pranešti, jei darbovietėje nesilaikoma saugos taisyklių.

O Jungtinės Karalystės parduotuvių darbuotojų profesinės sąjungos USDAW viešų kreipimųsi dėka pagrindinės maisto parduotuvės kasose įrengė apsauginius ekranus ir užtikrino saugų atstumą tarp klientų.

Tuo metu Italijos metalo apdirbimo profesinės sąjungos pasirašė kolektyvinę sutartį su „Fiat Chrysler Group“, kurioje nustatomos išsamios sveikatos ir saugos darbe taisyklės, pradedant tinkamu keltuvų naudojimu, patalpų dezinfekcija ir baigiant būtinu atstumu cechuose.

Italijos profesinės sąjungos vaidino lemiamą vaidmenį primindamos verslui ir vyriausybei, kad visuomenės sveikata turi būti svarbesnė už ekonominius interesus. Siekdamos apginti darbuotojų interesus jos kovojo už nereikšmingos ekonominės veiklos sustabdymą kritiniu metu, ypač Lombardijos regione. Galiausiai, nepaisant darbdavių asociacijų pasipriešinimo, vyriausybė išgirdo jų argumentus ir uždarė gamyklas.

 

Socialinis dialogas

Kolektyvinės derybos paprastai sušvelnina ekonomikos restruktūrizavimo poveikį darbuotojams. Socialinis dialogas buvo sėkmingai naudojamas Austrijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje siekiant sukurti trumpalaikio darbo susitarimus (Kurzarbeit), taip užkertant kelią masiniam atleidimui iš darbo ir leidžiant įmonėms išlaikyti darbuotojus, kad būtų galima grįžti prie veiklos po krizės

Bulgarijoje ir Danijoje trišalis vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių susitarimas numato laikiną darbo užmokesčio subsidijavimo schema įmonėms: ji numato nuo 60 iki 75 proc. darbo užmokesčio kompensacijas. Danijoje panaši sistema taikoma ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei laisvai samdomiems darbuotojams.

Prancūzijoje profesinių sąjungų konfederacija CFDT derėjosi dėl solidarumo fondo viešbučių sektoriui, kurį labiausiai paveikė krizė. Tai sudaro galimybes šio sektoriaus darbuotojams būti visiškai atleistiems nuo įmokų už antrąjį 2020 m. ketvirtį, tačiau neprarasti socialinių garantijų.

Airijos, Italijos ir Švedijos profesinės sąjungos sėkmingai susitarė su vyriausybėmis dėl finansinės paramos prailgintų nedarbingumo atostogų atveju ir kad tai taip pat būtų pritaikyta savarankiškai dirbantiems asmenims.

 

Naujo požiūrio galimybės

Trišaliuose Italijos ir Belgijos susitarimuose nustatomos aiškios sumanaus darbo gairės palaipsniui atnaujinant ekonominę veiklą, pavyzdžiui, nustatant darbdavių atsakomybę už tinkamą technologijų pritaikymą ir mokymų organizavimą, taip pat reguliuojant pertraukas ir darbo tempą.

Dabartinis sunkmetis suteikia unikalią galimybę iš naujo apibrėžti darbo vertę. Krizė aukštyn kojomis apvertė bendrą požiūrį į tai, kas yra svarbiausia varomoji jėga mūsų poindustrinėje ir žinių ekonomikoje: tai slaugytojai, vairuotojai, logistikos darbuotojai, valytojai, komunalinių paslaugų darbuotojai, maisto pramonės pramonės ir mažmeninės prekybos darbuotojai – iki šiol tai buvo ir tebėra mažiausiai apmokami specialistai. Tačiau dabar aiškiai pamatėme, koks svarbus yra jų darbas.

Šis laikotarpis – tai unikali galimybė profesinėms sąjungoms prisidėti prie solidaresnės ir teisingesnės visuomenės bei tolygesnio darbo užmokesčio paskirstymo.

Parengė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija pagal Londono Karališkojo koledžo žmogiškųjų išteklių valdymo dėstytojos Chiara Benassi publikaciją “Social Europe” platformoje