Kovo 8-osios eitynės šiemet – Kaune! Paminėsime istoriškai reikšmingą įvykį moterų emancipacijos kontekste – pirmąjį didelį protestą už moterų teises Lietuvoje. 1918 m. vasario 17 d., kitą dieną po to, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, Kaune įvyko pirmoji moterų protesto akcija. Akcijoje dalyvavo tūkstančio žmonių minia, raginanti įtraukti moteris į Lietuvos tarybą. Tų pačių metų rudenį daugelio proteste dalyvavusių moterų pastangomis Lietuvoje buvo įteisinta moterų teisė balsuoti. Tačiau nei Lietuvoje, nei globaliai nesibaigiantis smurtas prieš moteris namuose, darbe, klubuose, kavinėse, universitetuose, mokyklose, gatvėse ir parkuose parodo, kad teisinio lyčių lygybės įtvirtinimo nėra gana.
Pagal 2018 metų statistikos departamento duomenis Lietuvoje 8 IŠ 10 DĖL SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE UŽREGISTRUOTŲ NUSIKALTIMŲ AUKŲ – MOTERYS. Tačiau dar neseniai Meksikoje dėl femicido (moterų žudymo) kilusius protestus Meksikos prezidentas pavadino nereikalingu dėmesio nukreipimu nuo svarbesnių reikalų. Tiek požiūris į moterų padėtį, tiek įrankiai, pasitelkiami kovoti prieš smurtą ir išnaudojimą, yra labai riboti. Mes patiriame ne tik fizinę prievartą. Smurtas prieš mus vyksta socialiniame ir ekonominiame, seksualiniame ir politiniame lygmenyse. Abejingumas ir pasyvumas smurto prieš moteris akivaizdoje aiškiai tai parodo. Visa sistema laimina moters pažeminimą. Pavyzdžių apstu. Vienas jų – policijos pareigūno patarimas merginai, išžagintai klubo tualete, „mažiau lakt ir raitytis”. Ir žymaus šokėjo televizijos laidoje teiginys, kad „jos pačios prisiprašė”, nes „tokia moters paskirtis”. Be mūsų pačių įsikišimo, be solidarumo ir bendrystės kūrimo, išeities tikėtis negalime. Negalime leisti bažnyčios klerkams, bankų valdytojams, teisėsaugininkams, seimūnams ir žiniasklaidai toliau leisti spręsti, ko mes nusipelnome, kas mums leidžiama ir kur mūsų vieta.
Todėl kovo 8-ąją priminkime, kad pačios galime nustatinėti taisykles ir kad tokia tvarka mūsų netenkina. Nebenorime bijoti vaikščioti vienos tamsoje, nebenorime bijoti, kad mus atleis iš darbo dėl to, kad pasakysime „ne” priekabiaujančiam darbdaviui, nebenorime bijoti pačios nuspręsti, ar mums gimdyti ar ne, nebenorime bijoti dėl savo ir savo vaikų ateities, dėl nesaugumo, dėl didėjančios socialinės atskirties, kuri vyrus verčia smurtautojais ir išnaudotojais.
Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga, 14 val. susitikime prie istorinės prezidentūros ir pūsdamos raudoną švilpuką priminkime, kad mes turime galią keisti smurtą įgalinančią tvarką. Solidarumo su pasaulio moterimis vardan, kviečiame ryšėti raudona skarele ar dėvėti raudoną kepurę. Eitynių maršrutas: nuo prezidentūros iki Soboro, prie kurio bus atliekama protesto daina–šokis.
Naujienas sekite feisbuko paskyroje.
Renginio organizatoriai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, DEMOS kritinės minties institutas, bendruomenė “Reprodukcinis streikas”.
