- Ukraina. Ukrainos profesinės sąjungos bei Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) yra susirūpinusios Ukrainos parlamentui pateiktu svarstyti liberaliu nauju darbo įstatymu. Prieš tai jis nebuvo aptartas su profesinėmis sąjungomis. Bijoma, kad jį priėmus darbdaviai be svarių priežasčių galės lengvai bei greitai atleisti darbuotojus; plius trumpalaikės ir nulio valandų darbo sutartys; daugės viršvalandinio darbo, kurio apmokėjimas stipriai sumažės; bus panaikintos dalis socialinių garantijų moterims, dėl ko šios taps dar pažeidžiamesnės; bus įtvirtinta galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbovietę be jo sutikimo; susilpnės socialinis dialogas ir galimybės profsąjungoms atstovauti darbuotojams. Daugiau apie tai čia bei čia.
- Darbo migracija. Buvo patvirtintas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jo profesija į jį įtraukta. Taip pat į sąrašą patenkančių profesijų atstovams viza ar leidimas gyventi išduodamas paprastesne tvarka. Daugiau rasite čia.
- Tvarus augimas. Gruodį Europos Komisija paskelbė Metinę tvaraus augimo strategiją. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), ją komentuodama, atkreipė dėmesį, kad vis tik būtinos didesnės europinės bei nacionalinės investicijos siekiant tinkamai užtikrinti socialines teises, kovoti su klimato krize ir augančiu nestabilumu darbo pasaulyje. Taip pat strategiją būtina glaudžiau susieti su Tvaraus vystymosi tikslais. Daugiau čia.
- Iniciatyva dėl būsto. ES teisės aktai riboja miestų ir apskričių galimybes investuoti į prieinamą būstą. Deja, po 2008–2009 m. finansų krizės viešojo sektoriaus investicijos į prieinamą būstą ir socialinį būstą sumenko 50 proc., tad Europos miestuose jų ėmė trūkti. Iniciatyva “Už teisę į būstą” siekia, kad būstas Europoje taptų prieinamesnis. Pasirašyti peticiją, palaikančią šią iniciatyvą, galite čia.
- E.platformos. Sociologijos profesorė Valeria Pulignan savo straipsnyje analizuoja skirtumus tarp elektroninių darbo platformų ir tarptautinių korporacijų veiklos pobūdžio. Ji teigia, kad jau dabar itin sudėtinga įstatymais suvaldyti tarptautines korporacijas, kad būtų užtikrintos darbuotojų teisės, o elektroninėje erdvėje veikiančios platformos tampa dar didesniu iššūkiu. Nepaisant vis didėjančios jų svarbos, į jas tebežiūrima kaip į kokius nors socialinius tinklus, kuriuose koordinuojamos darbo paslaugų teikimas. Nors jos turi galimybę įgalinti pažeidžiamas grupes, realybėje per e.platformas dirbančių žmonių darbas nestabilus, paprastai menkiau apmokamas, o socialinė apsauga itin prasta. Be to, e.platformų nauda vietinėms ekonomikoms abejotina, vis tik jų žala konvergencijos siekiui – aiški. Išsami situacijos analizė čia.
- Apklausa. Naujoje „Eurobarometro“ apklausoje dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje. Pirma, lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi darbo su skurdu ir socialinės atskirties įveikimu, antra – kovoti su jaunimo nedarbu, trečia – skatinti ekonomikos augimą, ketvirta – ginti vartotojų teises. Daugiau informacijos rasite čia.
