Balandžio pabaigoje, kaip įprastai, įvyko vienas iš dviejų per metus organizuojamų patariamojo Europos laisvo darbuotojų judėjimo komiteto posėdžių. Posėdis rengiamas trišaliu principu. Prieš pagrindinį posėdį vyksta parengiamieji darbiniai posėdžiai atskirai darbuotojų, darbdavių ir vyriausybių atstovams.

Kas svarbiausio buvo svarstoma šį kartą?

Parengiamajame posėdyje Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) federalinė sekretorė Lina Caar labai išsamiai informavo apie Europos darbo institucijos (sutr. EDI, angl. ELA) steigimą. Europos profesinių sąjungų konfederacija labai daug dirbo rengiant teisinių dokumentų projektus, diskutuojant dėl socialinių partnerių atstovavimo.

Europos Komisijos pirmininkas J.-C. Junkeris pirmą kartą tai paminėjo savo pranešime apie ES padėtį, perskaitytame Europos parlamente dar 2017 metais. Jis kalbėjo apie planus steigti EDI, kuri užtikrintų, kad ES Darbo jėgos judumo taisyklės būtų vykdomos sąžiningai, paprastai ir efektyviai. Steigimo priežastys buvo ilgai diskutuojamos tarp ES institucijų, socialiniai partneriai teikė savo siūlymus. Šiuo metu jau žinomos konkrečios datos: šiuo metu vyksta teisiniai procesai šalyse narėse, derinami ir rengiami teisės aktai, EDI turėtų pradėti veiklą 2019-2020 metais. Dėl EDI būstinės bus nuspręsta bendru valstybių narių atstovų susitarimu. Tarp šalių pretenduojančių steigti būstinę yra ir mūsų kaimynė Latvija. Šiuo metu yra tikrinama, ar siūlomi pastatai atitinka būsimos institucijos poreikį, ar bus geros sąlygos darbuotojų šeimoms ir kiti su naujos institucijos steigimu susiję dalykai.

EDI (ang. ELA) funkcijos:

• padėti darbuotojams, darbdaviams ir nacionalinėms vyriausybėms gauti informacijos apie teises ir pareigas tarpvalstybinio judumo atvejais;
• remti valstybių narių veiksmų koordinavimą užtikrinant tarpvalstybinį atitinkamos Sąjungos teisės vykdymą, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas suderintiems ir bendriems patikrinimams;
• tarpininkauti valstybių narių valdžios institucijoms siekiant išspręsti tarpvalstybinius ginčus;
• palengvinti atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą siekiant rasti sprendimus tarpvalstybinio darbo rinkų sutrikimo atveju;
• remti valstybių narių bendradarbiavimą, sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) taip pat parengė atskirą nuomonę Europos darbo institucijos steigimo klausimu. Kaip rašoma EESRK išvadose ir pasiūlymuose, „dėl tarptautinės padėties darbo rinkoje kyla didelių problemų įmonėms, darbuotojams ir valstybėms narėms: tai nesąžininga konkurencija, socialinis dempingas, įvairūs pažeidimai ir sukčiavimas mokesčių bei socialinės apsaugos srityje. Informacijos trūkumas įmonėms ir darbuotojams, nepakankamas valstybių narių bendradarbiavimas ir menki daugelio šalių darbo inspekcijų pajėgumai“. Dėl visų šių išvardintų priežasčių būtina veikti daugiau ir geriau, siekiant pakeisti susidariusią padėtį.

O čia ir atsiveria galimybės per socialinius partnerius bei atsakingas nacionalines institucijas palengvinti bendradarbiavimą tarp šalių. Iš dalies patariamasis Laisvo asmenų judėjimo komitetas bus prijungtas prie EDI, tačiau kol kas tai tik paruošiamųjų (techninių) posėdžių organizavimas ir vedimas. Atsiranda galimybė pateikti tam tikrus aktualius atvejus, paaiškinant jų priežastis, išanalizuoti ir įvertinti rizikas.

Be kitų užduočių ši nauja institucija teiks teisinę pagalbą, vykdys mokymus. Bus įsteigta konkreti darbo grupė, kuri kovos su nelegaliu darbu. Daug dėmesio buvo skirta klausimui, kaip pasitelkus nepriklausomą mediatorių bus sprendžiami ginčai tarp valstybių narių. Iš pradžių numatoma, kad EDI dirbs 144 darbuotojai ir 30 nacionalinių ekspertų. Ateinantiems metams institucijai skirta 2 milijonai eurų. Detalesnė informacija mus pasieks liepos mėnesį.

Kitas ne mažiau svarbus komitete svarstytas klausimas – tai metinis pranešimas apie darbuotojų mobilumą Europos Sąjungoje. Konstatuotas faktas, kad nuo 2010-2017 m. ne savo gimimo šalyje gyvenančių arba dirbančių gyventojų skaičius išaugo nuo 8 milijonų iki 17 milijonų, t.y. šitiek europiečių dabar gyvena ir dirba ne savo pilietybės valstybėje narėje. 1,7 milijonai europiečių važinėja į darbą kitoje valstybėje narėje. Buvo diskutuojama apie problemas, atsiradusias dėl Darbo jėgos judumo. Atvykusiais į kitą šalį darbuotojais, dažnai nemokančiais kalbos, nežinančiais vietos įstatymų lengviau piktnaudžiauti ir neįgyvendinti jų teisių. Taip pat kalbėta ir apie įmones, kurios veikia neapibrėžtomis, neaiškiomis ir nevienodomis sąlygomis. Pabrėžta, kad tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su darbo inspektavimą vykdančių įstaigų įgaliojimais ir ištekliais. Inspektorių daugeliu atvejų yra mažiau nei rekomenduoja TDO, be to, kalbos barjeras ir skirtingi skaitmeninimo lygiai rodo, kad trūksta žinių, todėl būtina imtis veiksmu. Profesinės sąjungos, savo ruožtu pažymėjo, jog problemos, kurias nuolat keliame, pagaliau pasiekė Europos Komisiją ir šiuo metu laukiame tam kelią užkertančių veiksmų.

Dar viena naujovė laukianti ateityje mobiliųjų darbuotojų ir jų šeimos narių – tai vieningi skaitmeniniai vartai. Jie turėtų palengvinti tokius dalykus, kaip pensijų apskaičiavimas, automobilių registravimas ir pan.

Taip pat buvo pristatytos Europos Sąjungos Teisingumo teismo bylos, susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu.

Parengė Janina Matuizienė, patariamojo laisvo darbuotojų judėjimo komiteto narė