Kaunietė darbe jautėsi lyg vergovėje

Kaunietė Roma Televičienė ne vienus metus gyvena jausdamos įtampą. Trejus metus kentėjusi darbdavio lažą ir dėl to susigadinusi sveikatą, moteris ją įdarbinusią agentūrą planuoja paduoti į teismą.

Atleido prieš šventes

Prieš ketverius metus R.Televičienė įsidarbino fabrike “Mondelez”, kuris tuo metu vadinosi “Kraft Foods”. Moteris dirbo kaip laikina darbuotoja, su kuria būdavo sudaromos terminuotos sutartys. Tokių “laikininkų” fabrike buvo maždaug 200 žmonių.

Tų pačių metų gruodžio pabaigoje, prieš pat šventes, terminuotomis sutartimis dirbantys darbuotojai skelbimų lentoje pamatė žinutę, kad visos sutartys yra nutraukiamos ir nuo šiol darbuotojų samda perduodama įdarbinimo agentūroms “Advantus” ir “Headex”.

Kaip pasakojo “Mondelez” įmonių grupės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Lapajeva, terminuotieji darbuotojai iš anksto nebuvo įspėti, neturėjo laiko pokyčių pergalvoti: “Buvo žiema, šventės, be to, prieš trejus metus darbo rinkoje buvo menka pasiūla, todėl žmonės išsigando ir nieko negalvodami nubėgo į agentūras, kur pasirašė jiems pateiktas naujas darbo sutartis.”

Pajautė skirtumą

Į sudėtingai surašytas sutartis per daug nesigilinę žmonės agentūros gudrybę suprato gavę pirmuosius atlyginimus – jis buvo sumažėjęs perpus, iki minimalios algos. Todėl pamažu, per trejus metus, iš tų kelių šimtų senųjų darbuotojų liko vos keli. Kiti išėjo į kitas darbovietes.

R.Televičienė, kuri jau buvo įpratusi prie fabriko darbų, buvo išmokusi dirbti įvairiomis operacijomis, pabūgo ieškotis naujos darbo vietos. Be to, moteris suprato, kad sulaukusi solidaus amžiaus, sunkiai ras naują darbovietę.

“Kur tu tokių metų susirasi darbą? Ne jaunystė ir ne sveikata, kad galėtum lengvai persiorientuoti į kitą darbą. Skauda kaip šuniui, bet privalai dirbti”, – sakė R.Televičienė.

Vis dėlto moteris labai greitai pajuto pokyčius pasikeitus darbdaviui. Pirmiausia sumažėjo atlyginimas, pasikeitė grafikas. Su darbdaviu nebuvo jokio bendravimo – būdavo gaunamos tik žinutės, kada ir kur reikia dirbti.

“Tos žinutės labai trikdydavo, trejus metus trukusi įtampa stipriai kirsdavo per nervų sistemą. Jiems nesvarbu, ar aš ką tik po darbo, ar po naktinės pamainos, jiems reikia žmogaus ir viskas: nesvarbu, kas dirbs”, – anot R.Televičienės, agentūrai nebuvo svarbu, ar žmogus pavargęs, ar serga – ją į darbą pakvietė iš karto po menisko operacijos.

Nemokėjo už viršvalandžius

Pradėjus aiškintis apie savo teises ir darbo sąlygas moteriai prieš nosį būdavo užtrenkiamos durys.

“Supratau, kad pasirašiau tokią sutartį, dėl kurios pasidarai kaip kokia ožka užtverta garde: nei pro apačią pralįsi, nei per viršų peršoksi. Vien dėl to pradėjau ieškoti pagalbos: negi Darbo kodeksas yra toks bejėgis ir kažkokia agentūra gali taip suvaržyti žmogų, kas jis nieko negalės – tik išeiti iš darbo. Pasirodė, kad vis dėlto Darbo kodeksas nėra toks prastas ir pažeidimų toje darbo sutartyje yra nemažai”, – pasakojo R.Televičienė.

Pavargusi nuo tokio darbo, nuo nuolatinės įtampos ir nenuspėjamo darbo grafiko, moteris nusprendė nutraukti sutartį su “Advantus”. Nuėjusi į “Mondelez” profesinę sąjungą moteris kartu su jos pirmininke R.Lapajeva surašė prašymą atleisti ją iš darbo dėl to, kad darbdavys nesilaiko įstatymų.

Paaiškėjo, kad “Advantus” sutartyje darbo laikas, išdirbtas virš sutarto laiko, neskaitomas viršvalandžiais ir nėra apmokamas, nors Darbo kodeksas labai aiškiai tai reglamentuoja. Tad visus tuos metus R.Televičienei už viršvalandžius nebuvo mokama.

Bijo prarasti darbą

“Advantus” su prašymu sutiko ir moterį atleido, tačiau jai priklausanti kompensacija – dviejų mėnesių vidutinis darbo užmokestis – taip ir nebuvo sumokėtas. Tuo pagrindu R.Televičienė ir R.Lapajeva kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

“Susitikimuose su Darbo inspekcija ne viena profesinė sąjunga skųsdavosi, kad agentūrų įdarbinti žmonės patiria įvairiausių jų teisių pažeidimų. Tačiau mums atsakydavo, kad per trejus metus, kai atsirado Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, į inspekciją nėra kreipęsis nė vienas darbuotojas”, – sakė R.Lapajeva.

Anot R.Televičienės, žmonės labai brangina savo darbo vietą, todėl ir vengia skųstis. “Žmonės pas mus yra tokie nemąstantys, tokie atbukę, ypač gamyboje, kur bijo prarasti savo darbo vietą, tuos kelis centus. Tokia nestabili padėtis darbo rinkoje, kad žmogus bet ką pasirašys, kad tik galėtų dirbti”, – moteris ypač gailėjo vergystės sąlygomis dirbančio jaunimo, tokiuose darbuose prarandančio jaunystę.

Reikalavo tylos įžadų

Paskaičiavusios nesumokėtus viršvalandžius, neišmokėtą kompensaciją ir delspinigius, R.Lapajeva ir R.Televičienė pareikalavo iš “Advantus” maždaug 6 tūkst. eurų sumos. Po kreipimosi į Darbo ginčų komisiją, R.Televičienė sulaukė agentūros vadovo skambučio, kuris siūlė pasirašyti taikos sutartį už 80 eurų. Jai nesutikus, po kelių dienų sumą pakėlė iki 1 tūkst. eurų.

Darbo ginčų komisijos posėdžio metu “Advantus” teisininkas R.Televičienei vėl pasiūlė taikos sutartį – 1 300 eurų, tačiau su papildoma sąlyga: tiek ji, tiek R.Lapajeva turi laikytis visiškų tylos įžadų, už kurio sulaužymą grėstų milžiniška bauda.

“Iš pradžių abejojome dėl ėjimo į teismą. Tai kainuoja, o užnugario neturėjome. Posėdis truko labai ilgai, daugiau nei dvi valandas. Todėl kaip ir nusileidome ir sutikome paimti siūlomą sumą. Tačiau kai pamatėme, ką jie mums pasiūlė pasirašyti, tai tiesiog plaukai ant galvos pasišiaušė”, – pasakojo R.Lapajeva.

Apie tai ji iš karto pranešė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkei Gražinai Gruzdienei, kuri pažadėjo skirti lėšų teisininkui, kad tik tokia byla būtų iškelta teisme. Tad moterys paskelbė, kad taikos sutarties nepasirašys, ir paprašė, kad Darbo ginčų komisija paskelbtų savo sprendimą.

Kovos dėl viršvalandžių

“Sprendimas mus labai nustebino – buvo atmesti visi mūsų reikalavimai. Keista, mes tų reikalavimų neišsigalvojome, konsultavomės ir su teisininku, ir su Darbo inspekcija. Jie visi patvirtino, kad darbo laikas, išdirbtas virš sutarto laiko, tikrai yra viršvalandžiai”, – sakė R.Lapajeva.

Anot jos, “Andvantus” teisininkai kaip argumentą pateikė faktą, kad jau yra vykę keli teismai, kurie paneigė tą Darbo kodekso straipsnį dėl viršvalandžių. Esą viršvalandžiais nelaikoma tai, kas dirbama virš sutarto darbo laiko, o tik tai, kas yra virš normalaus darbo laiko – 8 val. per dieną arba 40 val. per savaitę.

“Mūsų įmonėje “Mondelez” yra dirbusių žmonių, kurie su darbdaviu buvo susitarę dėl nevisos darbo savaitės. Tačiau kai juos pakviesdavo padirbėti papildomai, jiems būdavo apmokama netgi dvigubai kaip už darbą poilsio dienomis”, – Darbo ginčų komisijos sprendimu stebėjosi R.Lapajeva.

Suprastėjo darbo kokybė

Pasak “Mondelez” profesinės sąjungos pirmininkės, vis daugiau gamyklų darbuotojų samdą perduoda agentūroms. “Jiems tinka, nes nukrinta žmonių samda, nereikia taikyti kolektyvinės sutarties garantijų, jie sutaupo pinigų. Darbuotojų motyvacija jiems nerūpi”, – anot profesinės sąjungos pirmininkės, labiausiai iš agentūrų atėjusiais žmonėmis skundžiasi nuolatiniai fabriko darbuotojai.

“Iš agentūrų ateina studentai, jauni, nekvalifikuoti darbuotojai, ateina ir pensininkų, bet dirbti motyvacijos dauguma nebeturi. Mūsų darbuotojams krūvis išaugo, nes vyksta nuolatinė žmonių kaita, reikia juos mokyti. Anksčiau fabrike dirbantys “laikininkai” buvo ilgamečiai darbuotojai, vertindavo savo darbo vietą, mokėdavo visas operacijas, ateidavo ir jau gali dirbti”, – anot jos, fabrike padaugėjo ir smulkių darbų saugos incidentų.

Juolab kad agentūra žmones priima kaip pagalbinius darbuotojus, o šie atėję pamato, kad dirbs kaip įprasti darbuotojai, prisiimdami visą atsakomybę. Tad labai dažnai tokie darbuotojai iš viso nepasirodo. Jie, žinoma, iš karto būna agentūros atleisti, tačiau dėl to nuolat nukenčia fabriko darbas.

kaunodiena.lt