Viso pasaulio profesinės sąjungos pažymi šią dieną, siekdamos atkreipti dėmesį į mažiausias pajamas gaunančius darbuotojus, jų šeimas, socialinio dialogo plėtrą bei jo svarbą, užtikrinant darbuotojų teises į saugų, gerai apmokamą darbą ir orią senatvę. Pasaulyje vykstantys renginiai čia.
Orus darbas pirmą kartą buvo paminėtas 1999 metų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, kurioje buvo apibrėžtas oraus darbo tikslas ne tik sukurti darbo vietą, bet ir užtikrinti darbuotojams priimtiną darbo vietos kokybę.
Oraus darbo sąvoka apibendrina žmonių siekius darbiniame gyvenime. Tai apima galimybes dirbti darbą, kuris yra produktyvus ir užtikrina tinkamas pajamas, saugą darbo vietoje ir socialinę apsaugą šeimoms, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, laisvę žmonėms išreikšti savo problemas, organizuotis ir dalyvauti priimant sprendimus, kurie turi įtakos jų gyvenimui ir lygias galimybes bei vienodas sąlygas visiems moterims ir vyrams.
Nuo 2008 m. spalio 7-ąją Pasaulio profesinių sąjungų konfederacija ITUC organizuoja Pasaulinę oraus darbo dieną (WDDW). Tai diena, kai mobilizuojasi visos pasaulio profesinės sąjungos. (Čia galite pasiklausyti Pasaulio profesinių sąjungų konfederacijos ITUC generalinės sekretorės Sharan Burrow kalbą Pasaulinės oraus darbo dienos proga)
Šiais metais pasirinktas šios dienos šūkis: „Stabdykime korporacijų godumą“
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie dirbančiųjų skurdą, o tai reiškia, kad gaunami atlyginimai neužtikrina darbuotojų ir jų šeimų pagrindinių poreikių tenkinimo.
Lietuvoje situacija apgailėtina – beveik trečdalis gyventojų patiria skurdą ir materialinių nepriteklių. Daugumos tokių gyventojų pajamos yra 7-8 kartus mažesnės už penktadalio turtingųjų visuomenės narių pajamas. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 20 procentų gyventojų.
Nepaisant gausių investicijų į skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, padėtis nesikeičia nuo 2005 metų. Didžiausią skurdo riziką patiria šeimos, kurias sudaro vienas suaugęs asmuo su vaikais, šeimos su trimis ir daugiau vaikų bei vieniši asmenys.
Skausmingiausia problema, kad skurdą patiria dirbantys, bet minimalų atlyginimą gaunantys asmenys. Kylant kainoms, artėjant šildymo sezonui, šios problemos dar labiau slėgs mažiausias pajamas gaunančius asmenis.
Lietuvoje akcentuojama vaikų skurdo problema, tačiau ją pavyks išspręsti tik padidinus tėvų pajamas.
Neatsitiktinai emigracija Lietuvoje viena didžiausių Europos Sąjungoje. Mes negalime taikstytis su praradimu dažniausiai jaunų, puikų išsilavinimą įsigijusių žmonių, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Pagal pagrindinį gerovės rodiklį – vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę Lietuva užima Europos Sąjungoje paskutinę vietą. Mirtingumas darbingo amžiaus kategorijoje (15-64) yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Tai rodo, kad Lietuva praranda didelę dalį darbingo amžiaus gyventojų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalauja atlyginimų augimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų, realaus socialinio dialogo su darbuotojų atstovais, mokymosi prieinamumo visoms amžiaus grupėms ir orių pensijų visą gyvenimą dirbusiems mūsų piliečiams. Daugiau dėmesio turi būti skiriama šeimai – darbo ir laisvalaikio suderinamumui, darbo laiko lankstumui, pakankamam kiekiui ikimokyklinių įstaigų bei vyresnio amžiaus gyventojų slaugos užtikrinimui.
Šiems klausimams daug dėmesio buvo skirta taip pat ir ETUC 13-ajame suvažiavime, vykusiame rugsėjo 29-spalio 02 Paryžiuje. Atkreiptas dėmesys, kad iškeltos problemos dar labiau aštrės dėl pabėgėlių krizės Europoje.
Janina Matuizienė
LPSK generalinė sekretorė
