Europos piliečių iniciatyva prieš TPIP sutartį

Rugsėjo 18 d.  Kritinės minties institutas DEMOS surengė diskusiją su Lietuvos atstovu Europos Komisijoje socialdemokratu Vyteniu Andriukaičiu. Paklaustas, ar jis tiksliai žinąs ES transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties su JAV (TPIP, angl. TTIP) turinį (o sutarties projektas neprieinamas visuomenei), atsakė, jog ne tik žinąs, bet ir prisidėjęs prie jo kūrimo. Paprašius pakomentuoti, kaip ši partnerystė atsilieps darbuotojams, eurokomisaras tvirtino, jog darbo santykiai sutartyje jokia forma neaptariami.

Nepaisant EK tikinimų, šioje ir kitoje Atlanto pusėje baiminamasi, jog minėta sutartis turės didelės įtakos darbuotojų apsaugai.

Europos profesinės sąjungos taip pat skambina pavojaus varpais, nes įvairūs JAV standartai, taip pat ir darbuotojų apsaugos, yra gerokai žemesni. Manoma, jog tai turės skaudžių pasekmių Europos stiliaus gerovės valstybei.

Vokiečių teisininkas, publicistas, buvęs politikas Volfgangas Lybas (Wolfgang Lieb) mano, jog tai, ko Europoje nepajėgė padaryti viešpataujančios neoliberaliosios jėgos, per finansų krizę mokesčių mokėtojų pinigais gelbėdamos bankus, gali padaryti ES transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis su JAV: visiškai sunaikinti Europos žemynui būdingą gerovės valstybę.

Tiesą sakant, tai nė neslepiama: maždaug prieš metus Europos centrinio banko prezidentas Mario Dragis (Mario Draghi) ne vieną kartą sakė, jog gerovės valstybė Europoje nebeturi ateities.

Pasak Vokietijos savaitraščio „Die Zeit“ ekonomikos ir politikos žurnalistės bei knygos „Nelaisvoji prekyba“ („Der Unfreihandel“) autorės Petros Pincler (Petra Pinzler), jeigu JAV ir ES taps viena didele rinka su bendromis taisyklėmis, tai turės daug pasekmių: aplinkos apsaugos, teisės, demokratijos srityse.

Daugelis pasekmių dar nėra lengvai identifikuojamos, tačiau darbo santykiams poveikis daugmaž aiškus: arba Europa priims Amerikos standartus, tuomet darbuotojų apsaugos lygis ES nukris; arba Amerika priims Europos standartus, ir JAV darbuotojų teisių apsauga sustiprės. Taip pat įmanoma, kad abeji standartai „susitiks“ ir stabilizuosis kur nors per vidurį.

Tačiau labiausiai tikėtina, kad abi sutarties šalys daugiau ar mažiau ignoruos viena kitos sistemas ir „vaidins“, kad tai nieko bendra su prekyba neturi. Anot ekonomikos žurnalistės, tai ir būtų didžiausia klaida.

Toliau siūlome skaityti P. Pincler pamąstymus iš rugsėjo 18 d. Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) leidžiamame diskusijų žurnale „Gegenblende” paskelbto straipsnio.

Darbuotojų teisės JAV

Per pastaruosius dešimtmečius darbuotojų teisės JAV buvo gerokai apribotos. 25 valstijose, pirmiausia prieš profesines sąjungas nusiteikusiuose Pietuose bei vidurio Vakaruose, galioja teisės į darbą (angl. Right to work) įstatymai, kurie apriboja profesinių sąjungų veiklą. Pasisakantiems už darbuotojų teises, politinis klimatas tose valstijose yra gana atšiaurus. Tai neseniai išgyveno net ir koncerno „Volkswagen“ vadovai.

Vienoje savo gamykloje Čatanugoje (Tenesio valstija) „Volkswagen“ pabandė įsteigti darbo tarybą, mat vadovybė tokia forma sėkmingai bendradarbiavo su savo darbuotojais Vokietijoje. Šis modelis yra automobilių gamybos koncerno pasaulinės sėkmės pagrindas, pasiteisinantis net ir užklupus krizėms.

Tačiau JAV valstijos politikai konservatoriai ryžtingai tam pasipriešino. Respublikonas senatorius Bobas Korkeris (Bob Corker) automobilių gamybos profesinę sąjunga UAW netgi viešai išvadino darbo vietų žudike. Jis įspėjo darbuotojus, kad gamykla praras užsakymus ir galimybę kurti naujas darbo vietas, jeigu darbuotojai susiburs į profesinę sąjungą. Nors koncernas tai paneigė, tačiau baimė nugalėjo ir darbuotojai nubalsavo prieš profsąjungos steigimą.

Daugelis regiono įmonių tai atšventė kaip didžiulę pergalę. Maža narystė profsąjungose jiems yra motyvas į pietus iškelti gamybą. Už tai sumoka darbuotojai. Ekonominės politikos institutas (angl. Economic Policy Institute, nepriklausoma mokslinių tyrimų įstaiga JAV) vienoje studijoje pažymėjo: profsąjungoms priešiškose valstijose vienas darbuotojas uždirba vidutiniškai 1500 dolerių per metus mažiau nei kitose. Jis iš savo darbdavio taip pat gauna mažiau lėšų savo sveikatos ir pensijos draudimui.

Bet ką gi tai turi bendra su TPIP? Beribėje Amerikos rinkoje pastaraisiais metais buvo uždaromos gamyklos ten, kur darbuotojai gavo aukštesnius atlyginimus ir buvo susiorganizavę į stiprias profsąjungas. Fabrikai dygo ten, kur mokami maži atlyginimai ir veikia silpnos profsąjungos. Tai kas gi atsitiks, kai nebeliks sienų tarp JAV ir ES? Ar Čatanuga persikels į Volfsburgą („Volkswagen“ būstinė ir gamykla Vokietijoje) ar priešingai, – Volfsburgas keliaus į Čatanugą?

TPIP ir pagrindiniai darbo standartai

TPIP kritikai taip pat nuolat primena, kad JAV tėra ratifikavusi dvi iš aštuonių pagrindinių su darbu susijusių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų. Tarp jų neratifikuotos ir 87 bei 98 konvencijos, apimančios asociacijų laisvę ir teisę jungtis į organizacijas bei teisę vesti kolektyvines derybas.

„Tai yra normos, galiojančos beveik visame pasaulyje, kurias ratifikavo dauguma šalių. Kodėl jos neturėtų galioti ir tokioje pramoninėje šalyje kaip JAV, kuri yra ir TDO narė?“, – klausia Eva Deseufy (Éva Dessewffy), Austrijos darbuotojų rūmų atstovė. Tačiau iki šiol neatrodo, kad situaciją pakeistų ir būsima partnerystė. Nors EK derybose galėtų pareikalauti, kad minėtos normos taptų sutarties dalimi. Deja, ji iki šiol to nepadarė.

2015 m. birželį į viešumą pateko EK sutarties teksto pasiūlymai. Skyriuje apie „Prekybą ir tvarią plėtrą“ ES išreiškia norą, kad būtų laikomasi pagrindinių TDO konvencijų, tačiau tai ir lieka tik norais.

Komisija nereikalauja, kad JAV ratifikuotų konvencijas, o tik nori, kad Amerikos vadovybė to siektų. Nenumatyta ir jokių pasekmių, jeigu vis dėlto asociacijų laisvė būtų ribojama ir nebūtų leidžiama jungtis į profesines sąjungas.

TPIP sutartimi neužtikrinama jokia socialinė teisė, net jeigu dėl partnerystės atsirastų dempingo reiškinių. Taigi pirminė EK pozicija derybų pradžioje yra labai silpna. Nors noras prekybos sutartimi pakeisti amerikietiškąjį ekonomikos modelį atrodo gana neįgyvendinamas, tačiau ar neturėtų europiečiai to bent pareikalauti? Juk amerikiečiai Europoje būtent tai ir bando daryti: jie, pavyzdžiui, nori pakeisti reikalavimus maisto produktams, kad galėtų pardavinėti genetiškai modifikuotus grūdus arba hormonais prisotintą jautieną.

„Europiečiai, pavyzdžiui, galėtų reikalauti, kad transatlantinėje rinkoje amerikiečiai darbuotojai europietiškose įmonėse turėtų teisę būti atstovaujami profesinių sąjungų“, – siūlė Tea Ly (Thea Lee), Amerikos profesinių sąjungų centro AFL-CIO vyriausioji ekonomistė. Taip būtų uždarytas kelias tokiems atvejams, kai vokiškasis „Telekom“, Vokietijoje seniai išmokęs gyventi su profsąjungomis, JAV pavirto į juodžiausią jų priešą. Iš tiesų Europoje veikia Europos darbo tarybų modelis, kodėl nepareikalavus jo ir transatlantinėje partnerystėje?

Įmanomos ir kitokios priemonės, jeigu tik būtų noro prekybos sutartis padaryti socialiai priimtinomis. Tik Europos Komisija nieko panašaus nepasiūlė. Todėl ir nestebina faktas, kad transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė vis mažiau palaikoma. Nes grėsmė socialiniams standartams tėra viena iš šios sutarties problemų, pvz., arbitražo teismai, kuriuos EK norėtų įsteigti, kad amerikiečių investuotojai turėtų teisę paduoti į teismą ES valstybes.

***

2,9 mln. žmonių jau pasirašė prieš TPIP ir jos jaunesniąją „sesę“ – CETA sutartį, kurią ES nori sudaryti su Kanada. 

Spalio 10-17 dienomis Europoje ir JAV numatytos protesto akcijos.

Pagrindinę protestų dieną – spalio 10 d. – didžiausios demonstracijos numatytos Vokietijoje ir Olandijoje, spalio 15-17 d. planuojamos akcijos vykstant ES viršūnių susitikimui Briuselyje.

EUROPOS PILIEČIŲ INICIATYVĄ galima pasirašyti iki SPALIO 6 d.

***

„Stop TTIP“ iniciatyva vienija daugiau nei 470 pilietinės visuomenės organizacijų – vartotojų teisių gynėjų, aplinkosaugininkų, profsąjungų ir kt. – iš visos Europos. Siekiant didinti politinį spaudimą, parašai toliau renkami iki spalio 6 dienos. 

Prie šios iniciatyvos prisijungė ir aštuonios organizacijos iš Lietuvos: susivienijimas ŽALI.LT, darnaus vystymosi organizacija GYVA.LT, Darnaus vystymosi centras, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, „Tušti narvai“ bei Lietuvos jaunimo centras.

„Pasipriešinimas šioms sutartims visoje Europoje yra didžiulis, ir tai nestebina. Jei ši sutartis būtų pasirašyta, tikėtina, nukentėtų ne tik maisto saugos, aplinkosaugos ir kiti standartai, pablogėtų darbuotojų teisės, bet ir būtų supančiotos politikų rankos priimti visuomenei naudingus sprendimus,“ – sakė „Stop TTIP“ kampanijos Lietuvoje organizatorė Laura Gintalaitė. 

Pagal lprofsąjungos.lt redaktorės Ramunės Motiejūnaitės-Pekkinen straipsnį, zali.lt inf.

Daugiau informacijos:

zali.lt/ttip –

stop-ttip.org

Protesto akcijų nuotraukos prieš transatlantinę sutartį:

https://www.flickr.com/photos/132619941@N05/ (Lietuvoje)

https://www.flickr.com/photos/eci_ttip/ (kitose Europos šalyse)