Lietuva lyg ir neturėtų skųstis moterų politikių stygiumi: prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, taip pat moterų galima atrasti ir ministrių postuose.

Tačiau visgi politika – vyrų reikalas. Tokią nuomonę galima susidaryti pažvelgus į kandidatų į merus statistiką. Vilniuje iš dešimties kandidatų į merus yra tik dvi moterys. Kitur Europoje moterų politikoje galima rasti gerokai daugiau. Ar taip ir turėtų būti?

Europos lyčių lygybės instituto vadovė Virginija Langbak sakė, kad, vertinant statistiškai, Lietuvai reikėtų gerokai pasitempti.

„Jeigu žiūrėtume, prezidentę rinko visa Lietuva. Ministrės yra skirstomos pagal partijos atstovavimą, ir tokiu atveju, jeigu ministrių yra labai nedaug, tai vėlgi rodo pačių partijų poziciją. Rodo nebrandumą. Rodo galbūt nevisišką suvokimą“, – laidoje sakė V. Langbak.

„Statistika nėra labai gera, jeigu taip palyginus statistiškai, sakykime, tame pirmajame penketuke kandidatų ir kandidačių į merus. Pavyzdžiui, Kaunas yra pats mažiausias pagal skaičių, ir taip apie 30 daugiausia procentų, o visgi pirmasis penketukas taip pat labai svarbus. Pasižiūrėjus pagal bendrą skaičių, taip pat yra moterų apie 30–40 proc. Negarantuoju, bet jos turbūt yra antroje daly“, – sakė V. Langbak.

Anot jos, Lietuva šiose srityse gerokai atsilieka nuo Europos.

„Europos Sąjungos vidurkis rodo, kur per vidurį yra tarp tų stiprių šalių, kurios turi tą tikrą demokratišką supratimą rolės vyrų ir moterų, ir tarp tų, kurios visai, sakykime, yra žemai.

Vietos politika yra ypatingai arti žmonių, ir, turint galvoje, kad tie sprendimai pasaulyje yra daromi žmonių gyvenimuose visomis sąlygomis sudarytomis, tiek vaikų, šeimos, tiek socialinės rūpybos. Šitose srityse tradiciškai yra daugiausia moterys ir jos dirba“, – laidoje sakė V. Langbak.

Išsamiau – INFO TV reportaže.

Skaitykite daugiau: Kodėl Lietuvoje taip mažai moterų politikių? | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/49810143/kodel-lietuvoje-taip-mazai-moteru-politikiu#ixzz3TDlMk6Xu