Kolektyvinė sutartis suteikia saugumo

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos dar­buo­to­jai tu­ri at­nau­jin­tą inst­ru­men­tą dar­bo san­ty­kiams re­gu­liuo­ti – Ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį. Pa­sak bib­lio­te­kos pro­fe­si­nės są­jun­gos va­do­vy­bės, di­džiau­sias pro­fsą­jun­gos pri­va­lu­mas – dar­buo­to­jai jau­čia­si sau­gūs. Jei kaž­kas nu­tin­ka, ne­lie­ka vie­ni.

Lai­mė­ji­mas – vi­sam ko­lek­ty­vui

Ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis tarp bib­lio­te­kos di­rek­to­rės Rū­tos Žir­gu­ly­tės ir bib­lio­te­kos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kės Lai­mos Nau­jo­kie­nės pa­si­ra­šy­ta pa­sku­ti­nę praė­ju­sių me­tų die­ną.

Anks­tes­nio­ji su­tar­tis bu­vo pa­si­ra­šy­ta dar bu­vu­sios di­rek­to­rės 2004 me­tais. Nors, pa­si­kei­tus darb­da­viui, Ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis ne­nus­to­ja ga­lio­ti, atė­jo lai­kas at­nau­jin­ti jos punk­tus.

Nau­jo­ji su­tar­tis bu­vo ren­gia­ma, šli­fuo­ja­ma, de­ri­na­ma apie dve­jus me­tus. Dau­giau­sia dė­me­sio skir­ta dar­bo už­mo­kes­čio, dar­buo­to­jo at­lei­di­mo, ato­sto­gų klau­si­mams.

De­ry­bos su darb­da­viu, sa­ko L. Nau­jo­kie­nė, bu­vo da­ly­kiš­kos, konst­ruk­ty­vios. Stab­te­lė­ta ties kiek­vie­nu punk­tu.

„Ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis yra pro­fsą­jun­gos iš­ko­vo­ji­mas vi­sam ko­lek­ty­vui. Ji ga­lio­ja vi­siems“, – pa­brė­žė bu­vu­si il­ga­me­tė pro­fsą­jun­gos va­do­vė, da­bar pa­va­duo­to­ja In­ga Liek­ma­nie­nė.

To­kias su­tar­tis Lie­tu­vo­je yra pa­si­ra­šiu­sios tik ke­lios bib­lio­te­kos, tarp jų – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė Mar­ty­no Maž­vy­do, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­kos.

Pa­lan­kes­nės są­ly­gos

L. Nau­jo­kie­nė ir I. Liek­ma­nie­nė var­di­ja su­tar­ties pa­kei­ti­mus.

Į nau­ją­ją Ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį įra­šy­ta, kad pir­mas dvi li­gos die­nas darb­da­vys ap­mo­ka 100 pro­cen­tų. Tai lei­džia Dar­bo ko­dek­sas, ku­ria­me nu­ro­dy­tas ap­mo­kė­ji­mas nuo 80 iki 100 pro­cen­tų.

Dar­buo­to­jas per me­tus ga­li pa­siim­ti tris lais­vas die­nas, pa­vyz­džiui, stai­ga ap­si­rgus, esant ki­toms ne­nu­ma­ty­toms si­tua­ci­joms. Tie­sio­gi­nis va­do­vas ga­li iš­leis­ti pu­sei dar­bo die­nos as­me­ni­niams rei­ka­lams.

Pa­gal da­bar­ti­nį Dar­bo ko­dek­są ato­sto­goms yra ski­ria­mos 28 ka­len­do­ri­nės die­nos: 14 ka­len­do­ri­nių die­nų dar­buo­to­jas tu­ri pa­siim­ti iš kar­to, li­ku­sias ga­li im­ti at­ski­rai. Į nau­ją­ją su­tar­tį įtrauk­ta, kad vie­ną kar­tą per me­tus dar­buo­to­jas ga­li im­ti ne 7, o 5 ka­len­do­ri­nes die­nas.

Nu­ma­ty­tos ir pa­pil­do­mos ap­mo­ka­mos ato­sto­gos stu­di­joms, rei­ka­lin­goms bib­lio­te­ki­nin­ko pro­fe­si­jai.

Su­tar­ty­je ap­tar­tas ir dar­bo už­mo­kes­čio fon­das. Jei lie­ka pi­ni­gų, darb­da­vys tu­ri in­for­muo­ti pro­fsą­jun­gos ko­mi­te­tą, tuo­met spren­džia­ma, kam ir ko­kius prie­dus, iš­mo­kas skir­ti. Darb­da­vys vie­nas to ne­spren­džia.

Jei vyks­ta ins­ti­tu­ci­jos reor­ga­ni­za­ci­ja, op­ti­mi­za­ci­ja, darb­da­vys ša­liš­kai ne­spren­džia, ką at­leis­ti, tu­ri bū­ti su­da­ry­ta ati­tin­ka­ma ko­mi­si­ja.

Jei vyks­ta struk­tū­ri­niai po­ky­čiai ir dar­buo­to­ją no­ri­ma per­kel­ti į ki­tą sky­rių, darb­da­vys įsi­pa­rei­go­ja su­teik­ti ga­li­my­bę dar­buo­to­jui to­bu­lin­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, pa­vyz­džiui, siųs­ti į mo­ky­mus.

Darb­da­vys įsi­pa­rei­go­ja už­tik­rin­ti er­go­no­miš­kas dar­bo vie­tas pa­gal sau­gos rei­ka­la­vi­mus. Jei są­ly­gos nea­ti­tin­ka nor­mų, nu­ma­ty­ta trum­pin­ti dar­bo lai­ką. Šis klau­si­mas bu­vo ak­tua­lus iki bib­lio­te­kos re­no­va­ci­jos.

Ne konf­ron­tuo­ti, o bend­ra­dar­biau­ti

Ke­lio­se vie­to­se pro­fsą­jun­gos ko­mi­te­tui te­ko nu­si­leis­ti. Pa­vyz­džiui, bib­lio­te­kos dar­buo­to­jai sek­ma­die­niais dir­ba slen­kan­čiu gra­fi­ku, at­siim­ti lais­va­die­nį už dar­bą poil­sio die­ną jie no­rė­jo per 6 mė­ne­sius. Bet va­do­vas pa­pra­šė tai pa­da­ry­ti per 3 mė­ne­sius.

Jei dar­buo­to­jas iš­dir­bęs iki pen­si­nio am­žiaus, mo­ka­mos išei­ti­nės kompensacijos lai­kas su­trum­pė­jo iki 2 mė­ne­sių.

Bū­ta ir įdo­mes­nių dar­buo­to­jų siū­ly­mų, pa­vyz­džiui – lais­va­die­nis per gim­ta­die­nį.

At­nau­jin­to­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti ir dar­buo­to­jų įsi­pa­rei­go­ji­mai: lai­ky­tis vi­daus dar­bo tai­syk­lių, dirb­ti są­ži­nin­gai ir do­rai, steng­tis mo­ky­tis vi­są gy­ve­ni­mą.

Ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis yra ne­ter­mi­nuo­ta, bet ją ga­li­ma pa­keis­ti bet ku­riuo mo­men­tu. De­ry­bos vyks­ta tarp darb­da­vio ir pro­fsą­jun­gos ko­mi­te­to, su­da­ry­to iš sep­ty­nių na­rių. Ko­mi­te­tas ren­ka­mas vi­suo­ti­nia­me su­si­rin­ki­me. Atas­kai­ti­nis rin­ki­mų su­si­rin­ki­mas vyks­ta kas dve­ji me­tai. Pir­mi­nin­ką, pa­va­duo­to­ją ren­ka ko­mi­te­tas.

„Es­mė, kad ir darb­da­vys, ir pro­fsą­jun­gos ko­mi­te­tas su­vo­kia, jog pro­fsą­jun­ga įkur­ta ne konf­ron­ta­ci­jai, o bend­rau­ti ir bend­ra­dar­biau­ti“, – sa­ko L. Nau­jo­kie­nė.

Pi­lie­tiš­ku­mo sto­ka

Ke­lias ka­den­ci­jas pro­fsą­jun­gai va­do­va­vu­si I. Liek­ma­nie­nė sa­ko, kad min­tis kur­ti pro­fsą­jun­gą prieš maž­daug du de­šimt­me­čius ki­lo „iš apa­čių“ – bu­vo smul­kių ne­su­ta­ri­mų, nuo­mo­nių skir­tu­mų dėl vi­di­nės tvar­kos.

Lie­tu­vos pa­slau­gų sfe­ros dar­buo­to­jų pro­fe­si­nei są­jun­gai pri­klau­san­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je yra per 40 žmo­nių – maž­daug pu­sė vi­sų dar­buo­to­jų.

Prof­są­jun­gos na­riai mo­ka na­rio mo­kes­tį – pu­sę pro­cen­to nuo at­ly­gi­ni­mo. Per mė­ne­sį su­ren­ka­ma apie 300 li­tų. „Mes ga­li­me pa­si­nau­do­ti leng­va­ta ir 2 pro­cen­tus mo­kė­ti sa­vo or­ga­ni­za­ci­jai“, – sa­ko I. Liek­ma­nie­nė.

Su­rink­tos lė­šos ski­ria­mos kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti, rem­ti dar­buo­to­jus, ku­riems iš­ki­lo so­cia­li­nių pro­ble­mų – pa­vyz­džiui, dėl il­ga­lai­kio ne­dar­bin­gu­mo. Da­lis mo­kes­čio ski­ria­ma ke­lio­nėms.

„Vis­gi te­bė­ra su­si­for­ma­vęs ste­reo­ti­pas: ką man pro­fsą­jun­ga duos? O juk dėl so­cia­li­nių bib­lio­te­ki­nin­kų pa­sie­ki­mų – pa­di­dė­ju­sių at­ly­gi­ni­mų – snie­go ru­tu­lys bu­vo pa­leis­tas nuo pro­fsą­jun­gų“, – sa­ko bib­lio­te­kos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė L. Nau­jo­kie­nė.

„Di­džiau­si pro­fsą­jun­gos pri­va­lu­mai – dar­be jau­tie­si sau­gus ir ra­mus. Jei tau kaž­kas nu­tin­ka, ne­lie­ki vie­nas, yra žmo­nių, ku­rie tau pa­dės iš­spręs­ti pro­ble­mas. Ži­no­ma, biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je vi­si lai­ko­si įsta­ty­mų, bet ir tie įsta­ty­mai bū­na ap­va­lūs“, – sa­ko I. Liek­ma­nie­nė.

Nei­gia­mą po­žiū­rį į pro­fsą­jun­gas ji va­di­na pi­lie­tiš­ku­mo sto­ka.

naujokiene tikra ES­MĖ: Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė Lai­ma Nau­jo­kie­nė sa­ko, kad pro­fsą­jun­ga rei­ka­lin­ga ne konf­ron­ta­ci­jai, o bend­rau­ti ir bend­ra­dar­biau­ti.

 

PA­SIE­KI­MAS: „Ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis yra pro­fsą­jun­gos iš­ko­vo­ji­mas vi­sam ko­lek­ty­vui. Ji ga­lio­ja vi­siems“, – pa­brė­žia Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja In­ga Liek­ma­nie­nė.naujokiene

 

Gal taps pa­vyz­džiu ki­toms bib­lio­te­koms

zirgulyte Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Rū­ta ŽIR­GU­LY­TĖ:

– At­nau­jin­ti su­tar­tį svar­bu bu­vo ir man pa­čiai. Dar­bo san­ty­kiuo­se de­šimt­me­tis yra daug.

Su­tar­tis ten­ki­no abi pu­ses, dis­ku­tuo­ti te­ko tik tru­pu­tį. Aš neats­to­vau­ju vers­lo in­te­re­sams, esu darb­da­vio at­sto­vas, tad man ne­bu­vo sun­ku.

Iš vie­nos pu­sės žiū­rė­jau, kad bū­tų tvar­ka, draus­mė, ko­ky­bė, iš ki­tos – kad žmo­nės gau­tų tai, ką tu­ri tei­sę gau­ti. Ma­nau, kad tu­rė­da­mi Ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį dar­buo­to­jai jau­čia­si sau­giau.

Biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, net jei ir bū­tum la­bai pik­tas, dar­buo­to­jo ne­nusk­riau­si – jis tu­ri sa­vo tei­ses. Ši pro­ble­ma ak­tua­les­nė dir­ban­tiems vers­lo sri­ty­je.

Gal­būt tap­si­me pa­vyz­džiu ki­toms bib­lio­te­koms.

 

Živilė KAVALIAUSKAITĖ, “Šiaulių kraštas”

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!