Statybininkai ar žemdirbiai iš kitų šalių Lietuvoje galės jaustis drąsiau. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, jiems turės suteikti geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas.
Europos Parlamentas vakar pritarė naujai direktyvai, kuri turėtų pagerinti sezoninių darbuotojų iš ne ES šalių gyvenimą. Pavyzdžiui, nuomos mokestis už būstą neturėtų būti „pernelyg didelis“.
Jie turės lygias teises su ES piliečiais daugelyje sričių. Dėl naujos tvarkos jau susitarta ir su ES Taryba.
Elgiasi kaip su vergais
„Sezoniniai darbuotojai iš trečiųjų šalių mums reikalingi, todėl jiems turėtų būti suteikiamos tokios pat teisės kaip ir ES piliečiams. Dažnai šiais darbuotojais yra piktnaudžiaujama, jie būna išnaudojami“, – sakė pagrindinė direktyvos kūrėja europarlamentarė Claude Moraes.
Vakarų Europoje dirba daug derliaus nuėmėjų ar viešbučių tarnautojų iš šalių, nepriklausančių ES. Dažnai jiems mokami mažesni atlyginimai, nei priklauso. „Europoje dar yra vergovės“, – vakar kalbėjo nemažai parlamentarų.
Tiesa, kai kurie Europos Parlamento nariai siūlė pirmiau rūpintis europiečių teisėmis, mažinti nedarbą. Tačiau direktyvai, dėl kurios derėtasi pusketvirtų metų, galiausiai pritarta.
Renovacijai reikės darbininkų
Lietuvoje yra sudarytas sezoninių darbų sąrašas. Į jį patenka ir statybininkai, ir kitų profesijų atstovai.
Manoma, kad tokių specialistų poreikis gali padidėti, kai įsisiūbuos renovacija ir ims trūkti darbo jėgos mūsų šalyje.
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Vytautas Talmantas, kol kas sezoniniam darbui atvykėlių samdoma nedaug.
„Nemanau, kad jiems reikės pakelti algas, nes jie jas gauna panašias kaip ir lietuviai.
Kai įsibėgės renovacija, statybininkų iš Ukrainos ar Baltarusijos poreikis gali dar padidėti“, – sakė V.Talmantas.
Anot kai kurių darbdavių, įdarbinti ukrainietį ar baltarusį sezoniniam darbui neparanku. Dauguma pageidauja ilgesnio laikotarpio, todėl ukrainiečiams ir baltarusiams išrūpina leidimus vieniems ar dvejiems metams.
Nori įdarbinti baltarusius
Tačiau poreikis įdarbinti ukrainiečius ir baltarusius tik didėja. „Tik darbdaviai darbuotojų iš trečiųjų šalių ieško nuolatiniam darbui“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė.
Pasak jos, kadangi sezoninis darbas gali trukti daugiausia iki aštuonių mėnesių, darbdaviams nėra patogu įdarbinti trečiosios šalies pilietį.
„Užtrunka leidimų dirbti išdavimas, tai kainuoja. Šiuo atveju darbdaviams lengviau ir greičiau sezoniniams darbams įdarbinti Lietuvoje gyvenančius asmenis“, – sakė D.Baškytė.
Gauna mažiau, nei priklauso?
Pernai leidimus dirbti Lietuvoje gavo daugiau nei 5 tūkstančiai darbuotojų iš užsienio. Pusė jų yra ukrainiečiai, o trečdalis – baltarusiai.
Du trečdaliai jų dirba vilkikų vairuotojais, taip pat nemažai laivų suvirintojų bei virėjų.
Pasak Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko Ramūno Narbuto, užsieniečiams mokama gerokai mažiau, nei priklauso. Pagal įstatymą, jų užmokestis negali būti mažesnis nei tą patį darbą dirbančių lietuvių.
Tačiau, pavyzdžiui, vairuotojai iš Rytų čia dažniausiai gauna minimalų atlyginimą ir dar 30 procentų priedą.
„Vairuotojams nemokama tiek, kiek privaloma pagal įstatymą. Užsieniečiai nežino savo teisių, įstatymų, o Darbo inspekcija neturi galimybių patikrinti“, – sakė R.Narbutas.
Visas tekstas šia saityno prieiga:
Marius Jokūbaitis
„Lietuvos ryto“ spec. korespondentas, Strasbūras
