Net 56,4 proc. apklaustųjų teigia, kad jų įmonėje darbuotojų skatinimo sistemos nėra, 26,1 proc. tvirtina nejaučiantys įmonėje veikiančios skatinimo sistemos rezultatų. Tik 8,5 proc. apklaustųjų sako, kad įmonėje yra realiai skatinami. Tokius duomenis pateikė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 234 įvairių šalies įmonių darbuotojus.
Kostas Zalatoris, cvmarket.lt organizacijų psichologas, pastebėjo, kad įmonės senosiose Europos Sąjungos šalyse ar Jungtinėse Amerikos Valstijose savo darbuotojų motyvacijai skiria daugiau dėmesio dėl ten įsišaknijusių tradicijų. Pavyzdžiui, šiose šalyse įprasta daugelį pareigybių griežtai reglamentuoti įvairiomis instrukcijomis. Tuo metu Lietuvoje pareigybių instrukcijos būna veikiau žodinės, todėl esant nepalankiai ekonominei padėčiai darbdaviai linkę nesilaikyti savo pažadų ar juos apeiti, prašydami darbuotojų palūkėti geresnių laikų.
„Į akis krinta tai, kad daugelyje Lietuvos kompanijų nėra net privalomų aprašų, kurie reglamentuotų darbdavio įsipareigojimą darbuotojui ar atvirkščiai. Dažniausiai manoma, kad užtenka vien darbo sutarties, kurioje aprašyta laiko trukmė ir atlyginimo dydis“, – pastebėjo pašnekovas.
Krizė išgrynino sistemas
„Sunkmetis patikrino įmonių sveikatą, jų lankstumą, motyvavimo sistemų gyvybingumą. O įmonėse, kuriose šių sistemų nebuvo, prasidėjo didelė darbuotojų kaita. Būtent ji yra vienas požymių, kad įmonėje darbuotojas pasigedo vadovo priežiūros, palaikymo – vadovas neturėjo galimybių pabendrauti su žmogumi ir suprasti, ko šiam reikia“, – sakė K.Zalatoris.
Manager.LT akademijos vadovės Jolantos Mileškienės teigimu, motyvavimo sistemos esmė yra įtraukti darbuotoją – pereiti nuo santykių „ką man įmonė duoda?“ prie požiūrio „ką mes dar galime padaryti geriau ir augti?“ Tik taip mąstantys darbuotojai, kaip pabrėžė ji, suteikia įmonei konkurencinio pranašumo, užtikrina lojalius klientus ir pan.
„Visa tai tiesiogiai susiję su įmonės pajamomis, augimu. Esu mačiusi rezultatus vieno tyrimo, kuriame teigiama, jog įmonių su įsitraukusiais darbuotojais augimo tempas 2,6 karto didesnis nei įmonių, kuriose darbuotojų įsitraukimo lygis žemas. Be to, jų produktyvumas didesnis 18 proc., pelningumas – 12 procentų“, – vardijo pašnekovė.
Gali padaryti ir žalos
Būdų motyvuoti darbuotojus apstu: šalia piniginių priedų už pasiektus rezultatus Lietuvoje populiaru pripažinti darbuotojų pasiekimus viešai, perduoti atsakomybę spręsti svarbius uždavinius, skirti lengvatas ir privilegijas už nuopelnus įmonei ir kvalifikacijos kėlimą, sveikinti darbuotojus asmeninių švenčių proga ir pan. Tačiau efektyviausio modelio kiekviena įmonė turi ieškoti individualiai. Be to, pastebima, kad visos skatinimo priemonės po kelerių metų tampa neefektyvios ir neretai tenka grįžti prie seniai pamirštų sistemų.
J.Mileškienės manymu, visi motyvavimo būdai yra geri, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo konteksto ir to, kaip jie naudojami bei priimami pačių darbuotojų. Be to, ne mažiau svarbus nuoširdus tiesioginių vadovų ryšys su darbuotojais. „Bendraudama su darbą keičiančiais žmonėmis dažnai išgirstu, kad jiems iš tiesioginio vadovo labai trūko grįžtamojo ryšio apie jų darbą, t. y. ką jie darė gerai ir ką galėtų patobulinti“, – paaiškino ji.
Pastaruoju metu, kaip pastebėjo K.Zalatoris, darbdavius populiaru raginti nepamiršti nematerialinių skatinimo formų. Tačiau dėl natūralių finansinių poreikių skaidri finansinė skatinimo sistema yra motyvacijos pagrindas. Todėl labai efektyvu kas ketvirtį, pusmetį ar bent kartą per metus tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašyti sutartį, nurodančią, kokio papildomo atlyginimo – premijos – darbuotojas gali tikėtis už tam tikrus rezultatus.
Tuo metu bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius Gintas Umbrasas įspėjo, kad neišgryninta finansinė motyvavimo sistema greičiau sukelia darbuotojų nepasitenkinimą, nei atneša naudos. „Lietuvoje dažniausiai norima skatinimo sistemą „pririšti“ prie pasiektų rezultatų, ir tai daugeliu atvejų daroma tiesmukai. Tai kartais sukuria vidinę konkurenciją, darbuotojų nepasitenkinimą ir neteisybės jausmą. Viso to pasekmė – žmonės tampa nelojalūs įmonei ir net visai šaliai“, – teigė pašnekovas.
Apleista sritis
J.Mileškienė patikino, kad savo darbuotojus motyvuoja tiek didelės, tiek mažesnės įmonės – tiesiog didelėms įmonėms labiau įprasta kurti ir diegti motyvavimo sistemas, kurios įtvirtinamos kaip formali personalo politikos dalis. “Lietuvoje įmonių vadovai vis labiau tobulėja ir atkreipia dėmesį į darbuotojų motyvavimo svarbą. Ir sudėtingesnė situacija darbo rinkoje vis labiau spaudžia vadovus rūpintis darbuotojų skatinimu. Tikrai ne už kalnų laikas, kai vis daugiau darbdavių aiškiai suvoks, kad jiems labiau reikia darbuotojų nei šiems – kurios nors įmonės“, – sakė ji.
Tuo tarpu K.Zalatoris pastebėjo, kad skatinimo sistemos dažniausiai taikomos užsienio kapitalo kompanijose, nes jos privalo užsienio šalių tradicijas perkelti į lietuvišką erdvę. Geri ketinimai taip pat pastebimi stambiose Lietuvos kompanijose, kuriose dirba ne vienas šimtas žmonių. Tiesa, prasidėjus sunkmečiui motyvavimo sistemos jose ilgainiui buvo apleistos. O štai mažosiose įmonėse, kurioms dažniausiai vadovauja vienas direktorius, motyvavimo sistema dažniau išreikšta žodžiu ir gali kisti pagal vadovo nuotaiką ir užimtumą.
Ar jūsų darbovietėje veikia motyvavimo/skatinimo sistema?
Atsakymas | Respondentų dalis, proc. |
Ne, tokios pas mus nėra | 56,4 |
Taip, tačiau jos veikimo nejaučiu | 26,1 |
Taip, jaučiu jos veikimą | 8,5 |
Nežinau, ar tokia yra | 9,0 |
Lina MRAZAUSKAITĖ
Šaltinis: cvmarket.lt