Nors ir šiuo metu yra numatytas visas mechanizmas, kaip turi būti taikoma atsakomybė klaidas padariusiems valstybės tarnautojams, juo nėra tinkamai naudojamasi. Todėl žadama užkirsti tam kelią.
Pagal siūlomus įstatymo pakeitimus, tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės arba savivaldybės institucija ar įstaiga turės regreso teisę reikalauti iš jo tokio dydžio žalos atlyginimo, kokį ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu tarnautojas žalą padarė tyčia, institucija turės tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Jei tokiems siūlymams pritars Vyriausybė, jie bus pateikti svarstyti Seimui.

Atsakomybę diferencijuotų

Dabar tarnautojui priėmus netinkamus sprendimus ir dėl to padarius žalos, už ją atlygina valstybės institucija, kuri vėliau iš tarnautojo gali ją išieškoti. “Tačiau ne visada institucijos imasi veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų asmenų. Taip galiausiai už klaidas sumoka ne tie, kurie jas padarė, o visi mokesčių mokėtojai. Siekiant išvengti tokių situacijų būtina numatyti, kad jei institucijų vadovai neužtikrins, kad tarnautojai tinkamai atsakytų už klaidas ir iš jų būtų išieškota padaryta žala, atsakyti už tai teks jiems patiems. Kaip tai bus įgyvendinama, institucijų vadovai privalės periodiškai atsiskaityti”, – aiškino teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Kaip teigia Teisingumo ministerija, siekiama, kad už netinkamai priimtus tarnautojų sprendimus netektų nukentėti tiems asmenims, kurie jais pasitikėjo, o galiausiai liko kvailio vietoje. Pavyzdžiui, institucija išdavė žmogui leidimą vykdyti ūkinę veiklą, o vėliau paaiškėjo, kad leidimas negalioja, nes tarnautojas tai padarė neteisėtai. 

Kaip LŽ aiškino Vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistai, pataisomis būtų panaikintas šiuo metu galiojantis apribojimas, kad per mėnesį išieškomas žalos dydis negali viršyti 20 proc. tarnautojo atlyginimo.

Taip pat siūloma įvesti naują taisyklę, kad neteisėtą sprendimą priėmus keliems asmenims nė vienas jų neišvengtų atsakomybės ir atsakytų proporcingai. 

 

Už klaidą – per kišenę

Teismai kasmet ieškovams iš valstybės institucijų ir savivaldybių priteisia tūkstantines sumas. Tačiau visos jos sumokamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Ypač dažnai tai nutinka pasibaigus teismų procesams dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Priminsime, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus Vido Šlekaičio atleidimas iš pareigų kainavo beveik 380 tūkst. litų. Tai tik vienas skandalingas atvejis, kai dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų kaltės prarandami šimtai tūkstančių litų.
Atvejai, kai valdžios įstaigos regreso tvarka išieško žalą iš valstybės tarnautojų, Lietuvoje dar retenybė. Vienas toks yra pasitaikęs Alytaus rajono savivaldybės administracijoje. Jos vadovai 16 tūkst. litų jau išieškojo iš vieno seniūno už tai, kad šis neteisėtai išdavė leidimą kirsti medžius. 
“Nemanau, kad tik mūsų savivaldybėje padaroma tokių klaidų. Ko gero, daugelyje savivaldybių tokių dalykų būna”, – LŽ teigė Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė.
Jis neslėpė, kad priimti sprendimą išreikalauti žalą iš pavaldinio visada yra kur kas sunkiau, nei jam skirti premiją. A.Truncės įsitikinimu, valstybės tarnautojas privalo būti susipažinęs su įstatymais. Be to, gali pasikonsultuoti, išsiaiškinti, įsigilinti į visas aplinkybes ir tik tada priimti sprendimą. “Klaidas kartais lemia skubėjimas ar kompetencijos stoka. Tačiau tai neturėtų tapti
norma. Atsakomybės sugriežtinimas įpareigotų valstybės tarnautojus atidžiau atlikti savo darbą”, – kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius. 

 

Įžvelgia grėsmių

Ne kartą griežtinti įstatymus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų atsakomybę, Seimą yra raginusi Valstybės tarnautojų profesinė sąjunga (VTPS). Itin didelį susirūpinimą jai kelia neteisėti valstybės tarnautojų atleidimai ir dėl to teismų priteistos didžiulės kompensacijos iš valstybės biudžeto. Ši problema kamuoja ne tik valstybės institucijas, bet ir savivaldybes. Vien Raseinių rajono savivaldybėje galbūt neteisėtai buvo atleista apie dvi dešimtis tarnautojų. Dalis jų bylas teismuose jau laimėjo. 

VTPS pirmininko pavaduotoja Rasa Šidlauskaitė LŽ teigė, kad profsąjungos pritaria minėtam valstybės tarnautojų atsakomybės sugriežtinimui. “Tai privers juos atsakingiau priimti sprendimus”, – sakė R.Šidlauskaitė.

Tačiau, anot jos, kartu labai svarbu užkirsti kelią galimam susidorojimui su valstybės tarnautojais. Mat jie dažnai tik vykdo savo vadovų nurodymus. “Dažniausiai vadovas priima galutinį sprendimą ir pasako, kaip turėtų būti parengti sprendimo dokumentai. Todėl reikia sukurti tokį mechanizmą, kuris neleistų susidoroti su pavaldiniais ir jie netaptų atpirkimo ožiais”, – pažymėjo R.Šidlauskaitė.

 

 

Kazys KAZAKEVIČIUS

LIETUVOS ŽINIOS

 

Šaltinis:

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Valdininkai-privaletu-atsakyti-uz-klaidas