Europos Sąjungos fiskalinis paktas buvo sukurtas reaguojant į skolų krizę euro zonoje. Jį pasirašiusios 25 valstybės sutiko įsipareigoti siekti, kad biudžeto struktūrinis deficitas neviršytų 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lietuvos kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas mano, kad biudžeto deficito dydis rodo gebėjimą valdyti šalies ekonomiką, tačiau pats savaime nesudaro sąlygų ekonomikai augti. Be to, toks siekis gali vėl paskatinti didinti mokesčius ir mažinti sąnaudas.
S. Jakeliūnas antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Kuo gyveni, Europa?“ sakė:
Ekonomisto Raimondo Kuodžio manymu, tie, kurie mano, kad biudžeto deficitas mažinamas tik didinant mokesčius arba mažinant sąnaudas, neturi fantazijos – biudžeto deficitas gali būti sėkmingai mažinamas jau vien mažinant šešėlinę ekonomiką.
R. Kuodis „Žinių radijui“ sakė:
Pasak S. Jakeliūno, biudžeto subalansavimas yra teoriškai įmanomas uždavinys, tačiau itin sunku tai padaryti praktiškai.
S. Jakeliūnas „Žinių radijui“ sakė:
R. Kuodžio manymu, tam, kad politikai laikytųsi fiskalinės drausmės, reikia įstatymuose numatyti ir atsakomybę bei sankcijas už priimamus sprendimus.
R. Kuodis „Žinių radijui“ sakė:
Pasak R. Kuodžio, suvaldžius šešėlinę ekonomiką, šalies biudžeto deficitą sumažinti pavyktų, tačiau to nedaroma, nes politikams šešėlinė ekonomika galinti būti patogi.
R. Kuodis „Žinių radijui“ sakė:
ŽINIŲ RADIJAS