Profsąjungos nacionaliniame susitarime nori matyti ir didesnes algas

„Prie (Nacionalinio susitarimo – DELFI) tikslų nėra žmonių pajamų didėjimo, atskirties mažinimo. Turėtų bent būti įsipareigota, kad kiekvienoje įmonėje turi būti skaidri apmokėjimo sistema: įkainiai, profesijos ir visa kita, o iš tikrųjų yra tokia „maklė“, kad niekas nežino, kaip mokamas atlyginimas, – sako Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. – Jeigu esi giminatis, gali tose pat pareigose uždirbsi tris kartus daugiau. O jeigu mes kuriame gerovės valstybę, tai pirmiausiai turime didinti žmonių pajamas, išspręsti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio didinimo problemas. O dabar parašoma bendrų frazių, pavyzdžiui, užtikrinti „adekvatų apmokėjimą už darbą“. Ką tai reiškia? Tai man, darbuotojui, jis atrodo neadekvatus, o darbdaviui jis atrodo adekvatus ir viskas.“


Pasak jos, Nacionalinis susitarimas turėtų būti konkretesnis, labiau panašus į įmonėse sudaromas sutartis.
„Mes turime konkretizuoti, kas yra adekvati, pavyzdžiui, įvedami pareigybių vertinimai, klasifikacijos, jog, pavyzdžiui, vairuotojas, vienos ar kitos kategorijos, gauna, tarkime, 2 tūkst. litų atlyginimą, ir, aišku, kad jeigu jis ateis dirbti, mažiausiai tiek gaus. O dabar žmogus, atsiųstas iš Darbo biržos, gali gauti minimumą, o ateis „švogeris“ ir gaus 2 tūkst. litų, nors abu dirbs tą patį darbą“, – mano G. Gruzdienė.


Tačiau asociacijos “Investors Forum” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė dėsto, kad, pavyzdžiui, pareigybių aprašai jau egzistuoja daugelyje įmonių.


„Kartais mes nelabai suprantame profsąjungų poziciją, atrodo, kad kuo darbdaviui blogiau, tuo jiems geriau, vietoje to, kad kartu žiūrėtume, kaip pagerinti verslui darbo sąlygas, sudarytume sąlygas kurti naujas darbo vietas, jie tarsi nori prispausti darbdavius mokėti didesnius mokesčius, apmokestinti dividendus ir kelia tokius klausimus, – sako asociacijos “Investors Forum” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. – Visose normaliose įmonėse yra aprašyta, kokių kvalifikacijų kokiai pozicijai reikia ir paskambinkite bet kokios normalios įmonės personalo vadovui, jis jums pasakys, kokiai pozicijai kokie reikalavimai yra reikalingi.“


Pasak jos, darbovietėse paprastai vyksta asmeniniai darbuotojų įvertinimai, individualūs pokalbiai, nutariama su darbuotoju, ko jis pasieks per metus, kokių mokslų jam reikia, o vėliau tas darbuotojas vertinamas: ar jis pasiekė rezultatų, ar ne ir atitinkamai, ar reikia didinti atlyginimą, ar ne. R. Skyrienė sako, kad šiuo metu Nacionalinis susitarimas yra pakankamai abstraktus, nes jis derinamas su visomis politinėmis partijomis.


„Po Seimo rinkimų jis bus konkretinsis ir tada bus rengiama veiksmų programa, tada prasidės tikrasis mūšis. Pavyzdžiui, Nacionaliniame susitarime bus parašyta, jog reikia gerinti verslininko įvaizdį ir tam punktui įgyvendinti bus galvojamos priemonės, kokie pakeitimai galėtų atsirasti teisiniuose dokumentuose, gal kažkokių akcijų reikėtų, kitas punktas: kovoti su kontrabanda ir šešėliu, čia vėlgi atsiras priemonės, o svarbiausia yra gerovė žmonėms, ir, žiūrėsime, kaip tą gerovę pasiekti“, – dėsto R. Skyrienė.


 


Nacionaliniame susitarime – ir energetika


2012-2016 m. ruošiamame Nacionaliniame susitarime yra paminėtos tokios sritys kaip verslo aplinkos gerinimas, fiskalinės politikos užtikrinimas, energetinis saugumas už pagrįstai mažiausią kainą, nedarbo ir emigracijos mažinimas, socialinio draudimo, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, darbo rinkos struktūrinės reformos bei pilietinės ir sumanios visuomenės kūrimas.


„Energetika praktiškai liečia visus, – paklausta, kodėl atskiru punktu į šį susitarimą yra įtrauka energetinių išteklių gamyba. – Nacionalinis susitarimas yra (išdėstytas – DELFI) per kelis lygmenis: ir per žmonių sąmonės keitimą ir supratimą, taip pat per tai, jog tas, kas teršia, tas moka, mano manymu, po šiuo punktu gali būti ir automobilio mokesčiai, bet aš sutinku su pozicija, jog tas, kas teršia, tas moka“, – teigia R. Skyrienė.


Pasak jos, PVM lengvatos šildymui neturėtų būti taikomos ir tiems gyventojams, kurie nenori renovuoti daugiabučių – esą už tai neturi mokėti valstybė, nebent, žmonės yra nepasiturintys ir renovacija jiems kainuos pigiau, tačiau tai nereiškia, kad lengvata turi būti taikoma visiems: ir turtingam, ir nepasiturinčiam žmogui.


Kitas suplanuotas darbdavių ir profsąjungų susitikimas vyks ateinančią savaitę. Derybose dalyvavo ne tik Seime esančių partijų atstovai, bet ir judėjimo „Taip“ atstovai.


DELFI primena, kad pirmasis Nacionalinis susitarimas buvo pasirašytas 2009 m., kai Lietuvą užklupo finansų ir ekonomikos krizė. Dabar planuojama antrąjį susitarimą pasirašyti kur kas didesniu mastu – ne tik tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių, bet tarp visų didžiųjų politinių partijų ir verslo bei darbuotojų organizacijų.


Apie nuo 2009 m. galiojusį Nacionalinį susitarimą per Trišalės tarybos posėdį antradienį Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas yra sakęs: „Naudos davė mažiau nei tikėjomės, bet žalos nebuvo.“



Erika Fuks


www.DELFI.lt