Siūlo ilsėtis nemokamai
R. Narbutas atskleidė, kad transporto įmonėse gana dažnai vairuotojams suteikiamos nemokamos atostogos, kai jie dar neišnaudoję sukauptų mokamų atostogų. Taip vairuotojui atitinkamai trumpėja darbo stažas. Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas pasakojo, kad, kai vairuotojas tarp reisų ilsisi namuose, geros įmonės rodo, kad jis dirba, ir tuo metu vairuotojas gauna darbo sutartyje sutartą algą. Tačiau kitos įmonės formina nemokamas atostogas, kurios suteikiamos darbuotojo „prašymu“. Vienos Kauno pervežimų įmonės vairuotojas Benas dirba žinodamas, kad ne reiso metu jam forminamos nemokamos atostogos, tačiau siekdamas išsaugoti darbo vietą, rizikuoja savo sveikata ir finansais: „Jei tuo metu, kai nesu reise, susirgčiau, tai jau būtų nedraudiminis įvykis ir negaučiau jokios nedarbingumo pašalpos, bet dabar bent jau turiu darbo vietą,“ – pasakojo vairuotojas.
Profesinės sąjungos pirmininkas, kalbėdamas apie poilsio dienų problematiškumą, pridūrė: ,,Jei tokios neapmokamos atostogos dažnos ir žmogus nedirba daugiau kaip 14 d. per mėnesį, nesusidaro net 72 Lt., kurie turi būti mokami „Sodrai“, (kad žmogus turėtų teisę gauti mokamas medicinos paslaugas, o jei nedarbingumo laikotarpis tęsiasi daugiau nei vieną mėnesį, jie visai negautų nemokamų paslaugų/“
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komunikacijos skyriaus vedėjos Gabrielės Banaitytės teigimu, pasitaiko atvejų, kai įmonės, nenorėdamos mokėti vairuotojams atlyginimo už prastovas (ne dėl darbuotojo kaltės), „paprašo“ darbuotojo, kad jis parašytų prašymą suteikti nemokamas atostogas, ar leisti neatvykti į darbą administracijos leidimu. Nemokamas atostogas formaliai galima suteikti ir darbuotojui turint nepanaudotų kasmetinių atostogų. „Taip besielgiančios įmonės, rizikuoja, jog darbuotojas iškels darbo ginčą, reikalaudamas pripažinti suteiktas nemokamas atostogas ar neatvykimą į darbą administracijos leidimu neteisėtais, pripažinti šį laikotarpį prastova ne dėl darbuotojo kaltės, bei priteisti už šį laiką darbo užmokestį,“ – sakė VDI atstovė.
Kokius sprendimus siūlo VDI?
G. Banaitytės pasiteiravome, kaip teisingai įforminti laikotarpį, kai darbuotojas ilsisi po reiso, taip, kad ir avis liktų sveika ir vilkas – sotus, t.y., kad ir vairuotojas turėtų visas socialines garantijas ir darbdavys nebūtų labai finansiškai „nuskausmintas“.
VDI atstovės teigimu, vairuotojai, dirbantys pagal 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, dirba pagal suminės darbo laiko apskaitos darbo ir poilsio laiko režimą. Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 149 str. 1 d., jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 195 str. 1 d.). Kitame DK straipsnyje (195 str. 1 d.) nustatyta, kad prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Taigi, kai nėra galimybės išdirbti normalų valandų skaičių, valandų skirtumas iki apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus, apskaitomas kaip prastova ne dėl vairuotojo kaltės. „Šis periodas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas sutartiniu žymėjimu „P“ (poilsio dienos) arba „PN“ (prastovos ne dėl darbuotojo kaltės)),“ – sakė G. Banaitytė, pridurdama, jog darbo valandų skirtumas gali būti apmokamas visu vairuotojui darbo sutartyje nustatytu tarifiniu darbo užmokesčiu, arba minimaliuoju valandiniu atlygiu (4,85 Lt, nuo 2012-08-01 – 5,15 Lt).
