LR Seimo narys Algirdas Sysas išsakė Socialdemokratų nuomonę apie esamą socialinę politiką.
Aptardamas nedžiuginančius statistinius duomenis Seimo narys paminėjo, kad nedarbo lygio tendencijos Lietuvoje – 15,3 % („Eurostato“ duomenys), todėl būtent lietuviai 2010–2011 m. patyrė didžiausią skurdą ir atskirtį tarp visų ES šalių.
Neužmirštos darbo užmokesčio problemos, tiesiogiai įtakojančios šalies piliečių gerovę. Aptardamas minimalios algos didinimo problemą Algirdas Sysas sakė, jog dėl kelių Vyriausybės atstovų trypčiojimo vietoje, šis opus klausimas jau kuris laikas nesprendžiamas, o darbingiausi šalies žmonės masiškai palieka šalį.
Seimo narys paragino profesines sąjungas dirbti kokybiškiau, vienytis, ieškoti kompromisų ir bendrais sprendimais siekti reikiamų rezultatų.
Socialinių mokslų daktaras Vytautas Žiūkas, paminėjo įdomų faktą, patvirtintą statistiniais duomenimis, kad šalyse, kuriose MMA didesnė – automatiškai mažėja šešėlinė ekonomika, o nedarbo lygis ženkliai žemesnis. Jis apgailestavo, jog pastaruoju metu labai susikoncentruota į jaunimo nedarbo problemą, nors bendro nedarbo lygio skaičiai taip pat vilties neteikia. Didelė atskirtis tarp turtingųjų ir nuskurdusių šalies gyventojų.
Vytautas Žiūkas išsakė savo nuomonę dėl efektingos pensijų reformos. Jo manymu, reikėtų peržiūrėti išmokų sistemą (o to nedarymas – politinės valios trūkumas, ir neaišku kokia politinė jėga to imtųsi ikirinkiminiu periodu). Peržiūrint išmokų sistemą reiktų vadovautis valstybės kontrolės komiteto rekomendacijomis – laikytis solidarumo, draudiminių principų, ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komisijos išsakytoje nuomonėje akcentuojama, jog „Pensijų tvarumas ir adekvatumas turėtų būti laikomas prioritetu makroekonominiu ir socialiniu požiūriu. Šis klausimas labai svarbus ekonomikai, todėl kompetentingos institucijos turėtų pradėti ieškoti kitų galimybių, nei darbo pajamų mokestis, pensijų sistemas finansuoti arba būdų šias sistemas papildyti.“ Būtent šios priemonės galėtų esmingai situaciją gerinti. Be jų – reforma – nepakankamai efektyvi, nesprendžia svarbiausių klausimų.
Pristatydamas 2012-ųjų LPSK veiklos prioritetus konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas priminė tarybos nariams, jog svarbiomis išlieka 2010 m. gegužės 7 d. vykusio LPSK IV suvažiavimo metu patvirtintos 2010–1014 metų veiklos kryptys: profesinių sąjungų judėjimas ir narystė, socialinių ir ekonominių profesinių sąjungų narių teisių gynimas, įstatymų leidybos įtakojimas, socialinė partnerystė, profesinės sąjungos narių švietimas, tarptautinė veikla.
Įvertinus pastarojo meto situaciją ir profesinių sąjungų veiklos tendencijas, LPSK pirmininkas šakinėms organizacijoms rekomendavo šiuos problemų sprendimo būdus – iki 50 procentų didinti surenkamą nario mokestį, gerinant pirminėms organizacijoms teikiamas paslaugas. Vadovaudamasis šakų apklausos rezultatais dėl lėšų skirstymo, paragino dėmesį koncentruoti į šakos veiklą, kad darbuotojų laisvalaikio organizavimas ir pašalpų skyrimas netaptų pagrindine šakos veikla.
LPSK vadovo nuomone, laikas imtis konsultacijų dėl šakinių organizacijų jungimosi su giminingomis šakomis, nes tai skatintų ne tik finansinį stabilumą, bet ir kokybiškesnę bei tikslingesnę profesinių sąjungų veiklą. Kelios skirtingos profesinės sąjungos silpnina įmonės ar organizacijos darbuotojo gynimo pozicijas, nes tokiais atvejais vyksta trintis tarp esamų profesinių sąjungų, o ne konkrečių ir darbuotojams aktualių problemų sprendimas.
Žmonės nori būti išgirsti, žinoti, kad jų problemos sprendžiamos, todėl svarbu, kad būtų kuo paprastesnis stojimas į profesinę sąjungą, todėl pasiūlyta keisti esamus šakinių organizacijų įstatus numatant tiesioginę narystę šakoje, tai įtakotų gausesnę narystę.
Vienodo profilio pirminių organizacijų, veikiančių atitinkamose teritorijose stambinimas formuojant bendrus tikslus, stiprintų ne tik profesinės sąjungos pozicijas įmonėje ar organizacijoje – profesinių sąjungų įtaka apskritai taptų svaresnė.
Atsižvelgiant į tai, kad yra organizacijų, kurios fiksuojamos tik regionų sudėtyje, pasiūlyta nurodyti LPSK regionų organizacijoms keisti įstatus, kuriais būtų numatyta, kad organizacija, esanti regiono nare, bet neesanti LPSK šakos sudėtyje, regiono organizacijai mokėtų 50 procentų surenkamo nario mokesčio (bet ne mažiau, kaip 4 litus nuo nario), o LPSK pervesti dvigubą nustatytą LPSK mokestį ir visaverčiai dalyvauti regiono veikloje.
LPSK tarybos nariai nutarė, kad pateikti siūlymai būtų išanalizuoti šakose ir balsų dauguma šiems siūlymams pritarė.
Tarybos nariai išklausė Kontrolės komisijos ataskaitos rezultatus ir rekomendacijas. Jas pateikė kontrolės komisijos narys Henryk Jadello.
LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė supažindino su 2011 metų LPSK sąmatos vykdymo rezultatais ir 2012 metų LPSK sąmatos planu.
Išrinkta nauja LPSK kontrolės komisijos narė. Ja tapo Lietuvos energetikų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė.
LPSK informacija
