ES statistikos agentūros Eurostato duomenys rodo, kad 2010 metais Lietuvoje skurdas ar socialinė atskirtis grėsė per 33 proc. gyventojų. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (beveik 42 proc.), Rumunijoje (per 41 proc.) ir Latvijoje (per 38 proc.).

Vidutiniškai ES šis rodiklis siekia 23,4 proc. Geriausia pagal šį rodiklį ES kontekste atrodo Čekija (14 proc.), Švedija ir Olandija (po 15 proc.), Austrija, Suomija ir Liuksemburgas (po 17 proc.).

Lyginant su ankstesniais metais, skurdo ir socialinės atskirties grėsmė Lietuvoje išaugo – 2009 metais šiai rizikos grupei buvo priskirta 29,5 proc. gyventojų.

Agentūra šiame tyrime apibendrina duomenis apie pajamas, gyvenimo sąlygas ir užimtumą.

Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio. Lietuvoje tokių žmonių 2010 metais priskaičiuota 20,2 proc.

Gyvenimo sąlygas apibūdina tokie požymiai kaip išgalėjimas laiku sumokėti už komunalines paslaugas ar nuomą, lėšos tinkamai šildyti namus ar padengti netikėtas išlaidas, taip pat išgalėjimas nors kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar kito baltymų turtingo maisto bei automobilio, skalbimo mašinos, spalvoto televizoriaus ir telefono turėjimas, galimybė savaitę atostogauti ne namie. Rizikos grupei priskiriami tie, kurie neišgali bent keturių iš minėtų dalykų. Lietuvoje prie tokių priskirta 19,5 proc. gyventojų.

Pagal tyrimą, socialinės atskirties riziką rodančiu laikomas toks užimtumas, kai pilnametis (išskyrus studentus) per metus dirba tik 20 proc. potencialaus darbo laiko. Lietuvoje 9,2 proc. gyventojų priskirti šiai rizikos grupei.

BNS