Premjeras Andrius Kubilius siekia, kad rudenį pavyktų susitarti ne tik dėl MMA didinimo, bet ir bendrų makroekonomikos tikslų – biudžeto deficito ir bedarbystės mažinimo. Tuo pačius jis pabrėžia, kad Lietuva „negali sau leisti tokios prabangos“ kaip didinti MMA nepriklausomai nuo ekonomikos ir konkurencingumo augimo.

„Po krizės daugeliui dirbančiųjų gyvenimas nėra lengvas, lygiai taip pat suprantame verslo rūpestį, kad ekonomikos atsigavimas po krizės yra trapus ir sprendimai darbo užmokesčio politikai stipriai galėtų pakenkti smulkiajam verslui“, – po Trišalės tarybos posėdžio žurnalistams sakė A. Kubilius.

„Mes esame nusivylę Vyriausybės poziciją. Norėjome pagerinti padėtį žmonių, kurie yra dirbantys skurdžiai, kurie dirba, bet pajamų nėra“ – sakė profesinėms sąjungoms atstovaujanti Trišalės tarybos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Ji kaltina Vyriausybė nuolaidžiaujant smulkiajam verslui bei žada toliau tęsti piketus ir spausti Vyriausybę.

Darbdaviams atstovavęs Danas Arlauskas, priešingai, nei profesinės sąjungos, liko patenkintas susitikimu. Jo nuomone, MMA gali augti ne anksčiau nei nuo kitų metų.

„Bet kuriuo atveju, minimali alga tikrai bus padidinta arba nuo sausio, arba nuo liepos ir ne mažiau nei šimtu litų (…) Realios žmonių pajamos iki to laiko liks tokios pačios dėl kelių dalykų: nemaža dalis gyventojų gauna socialines išmokas, atlyginimus vokeliuose, ir todėl šitą klausimą spręsti reikia atsakingai ir tai stabdo procesą“, – žurnalistams sakė D.Arlauskas.

Finansų ministerija atliko skaičiavimus, kiek valstybei kainuotų MMA didinimas. Viešųjų finansų deficitas, priklausomai nuo pasirinkto kelio, padidėtų nuo 41 mln. Lt iki 245 mln. Lt.

Pernai per 600 tūkst. Lietuvos gyventojų uždirbo iki 1 000 litų per mėnesį, per pusę milijono – nuo 1000 iki 3000 litų, iki 5000 litų – 121 tūkst. gyventojų, nuo 5 iki 10000 – 36 tūkst. gyventojų. Čia įskaičiuotos ne tik su darbo santykiais susijusios, bet pajamos ir iš kitų veiklų.

Justina Juršytė

www.DELFI.lt