Seimas ėmėsi svarstyti Seimo nario, Krikščionių partijos frakcijos seniūno, Vidmanto Žiemelio, pasiūlytą rezoliuciją dėl MMA ir NPD didinimo. Taip pat svarstomas ir Seimo narių Gintaro Songailos, Jono Dagio bei Jurgio Razmos pasiūlytą rezoliuciją, raginančią Trišalę tarybą greičiau priimti sprendimą dėl MMA ir NPD didinimo. Svarstomas ir G. Songailos parengtas nutarimas didinti minėtus rodiklius bei įvesti diferencijavimą.
Pristatydamas rezoliuciją, V. Žiemelis sakė, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. nedidintas minimalios mėnesinės algos dydis per trejus metus dėl infliacijos ir kitų veiksnių atsiliko nuo realios ekonominės vertės.
Jis siūlė Vyriausybei nuo 2011 m. liepos 1 d. didinti minimalios mėnesinės algos dydį iki 900 Lt, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1 000 Lt, taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kuris „galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla“.
V. Žiemelio teigimu, „įšaldytas“ minimalios mėnesinės algos dydis skatina darbo užmokesčio mokėjimus vokeliuose, slopina natūralią darbo jėgos konkurenciją ir atlyginimų augimą, mažina vidaus rinkoje vartojimą ir paklausą darbo vietoms.
V. Žiemelio pateiktoje rezoliucijoje sakoma, jog minimalios mėnesinės algos didinimas duotų suminį teigiamą poveikį centrinės valdžios sektoriaus finansams („Sodros“, PSDF ir Nacionalinio biudžetų papildomos pajamos viršytų papildomas jų išlaidas), taip pat kad svarbūs vyriausybės socialiniai partneriai Trišalėje taryboje – Lietuvos pramonininkų konfederacija ir pagrindinės profesinės sąjungos pritarė minimalios algos didinimui.
Pasak jo, pasiūlymai „skirti sunkiai gyvenantiems žmonėms“.
Smulkieji verslininkai: prieš
MMA didinimui labiausiai priešinasi smulkieji verslininkai, kurie atstovaujami ir Trišalėje taryboje. Ties jais kilo didžiausi ginčai.
„O kiek iš jų moka 800 Lt algą? Tokių beveik nėra“, – replikavo V. Žiemelis, atsakydamas į Seimo narės Vidos Marijos Čigrijienės klausimą, kaip MMA didinimas paveiktų smulkųjį verslą.
„Aš manau, kad smulkusis verslas priešintųsi, jeigu didintume vien MMA, bet kadangi didiname ir NPD, niekas nuo to neturėtų nukentėti“, – sakė V. Žiemelis.
Kęstutis Glaveckas sutiko, kad „Sodros“ ir PSD fondo įplaukos didėtų, padidėtų perkamoji galia, tačiau priminė, kad „algas moka pagaminta ir parduota produkcija“.
„Alga priklauso nuo produkcijos kaštų, paklausos ir pasiūlos. Valdžios įsikišimas į šį procesą galimas tiek, kiek ji kontroliuoja investicijas ir gerina socialinę politiką“, – nesutiko su dirbtiniu MMA kėlimu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Savo ruožtu Seimo narys G. Songaila, pristatydamas savo rezoliucijos variantą, pabrėžė, kad rezoliucija raginama Trišalės tarybos nelaukti rudens, o sprendimą priimti greičiau. Trišalė taryba, kurią sudaro darbdavių, valdžios ir profsąjungos atstovai, jau keliskart atidėjo galutinio sprendimo priėmimą.
Jo rezoliucijos variante taip pat siūloma Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos MMA nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.
Trečiame svarstomame dokumente – nutarime – Vyriausybei įstatymų nustatyta tvarka siūloma imtis priemonių, kad iki 2011 m. liepos 1 d. MMA dydis būtų padidintas ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų. Šiuo metu MMA sudaro 800 litų.
Latvija tvarkysis geriau?
Latvijos ministrų kabinetui pagal naują koncepciją siūloma MMA Latvijoje nuo 2012-ųjų kasmet didinti po 3 proc., kad 2014 metais ji siektų 218 latų (maždaug 1066 litus prieš mokesčius per mėnesį). Tiesa, dėl to Latvijos vyriausybė dar turi priimti galutinį sprendimą.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis ne kartą yra pareiškęs, kad, sparčiai kylant maisto produktų kainoms, minimalias pajamas gaunantiems žmonėms išgyventi vis sunkiau, tad didinti MMA reiktų. Jam kliūva NPD didinimas, nes, preliminariais skaičiavimais, tai padarius biudžete atsirastų 137 mln. Lt deficitas.
Alfa.lt rašė, jog Seimo pirmininkė Irena Degutienė nėra tikra, ar valstybės biudžete atsirastų lėšų MMA didinimui viešajame sektoriuje. Jos nuomone, Lietuvoje gali būti svarstoma idėja diferencijuoti minimalios algos dydį.
„Yra Europoje valstybių, kur minimali mėnesio alga didinama nevienodai. Tai gali būti, man atrodo, svarstoma ir Lietuvoje“, – interviu Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.
Premjeras Andrius Kubilius mano, jog svarstymus didinti minimalią algą reikėtų atidėti iki kitų metų sausio, kai paaiškės 2012 metų finansinė padėtis. Jo žodžiais, jau dabar numatyta daug papildomų išlaidų iš 2012-ųjų valstybės biudžeto.
„Vien tiktai sumažintų pensijų atkūrimas pareikalaus 600 mln. litų papildomų išlaidų. Galvojimas, kad galima ir kitose srityse ieškoti didelių papildomų išlaidų, būtų šiandien tikrai neatsargus“, – antradienį Lietuvos radijui sakė premjeras.