Seimas gegužės 19 d. priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą bei jį lydinčiuosius projektus. Tačiau jo galiojimo pradžia, numatyta liepos 1 d., Seimo nario Meliano pasiūlymu nukelta iki metų galo.
Beje, įstatymo koncepcija parengta daugiau nei prieš ketverius metus.
Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme apibrėžti darbo santykių tarp laikinųjų darbuotojų ir laikinojo įdarbinimo įmonės ypatumai, tokie kaip darbo užmokestis laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiais tarp siuntimų dirbti, darbo ir įdarbinimo sąlygos pas darbo naudotoją laikotarpiu, o taip pat ir įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones santykiuose dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, kurios įtvirtina darbo naudotojų prievolę užtikrinti laikiniesiems darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atsakomybę už padarytą žalą ir kt.
Darbo kodekso ir Darbo tarybų įstatymo pataisomis patikslinta terminija – laikinąją darbo sutartį keičiant trumpalaike darbo sutartimi. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis numatytos sankcijos už Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Seimas priimtais teisės aktais „į Lietuvos teisinę bazę perkeliamos europinės direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, nuostatos. Šia direktyva siekiama užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugą ir pagerinti darbo per laikinojo įdarbinimo įmones kokybę, nustatyti jų teises bei pareigas, taikyti vienodo požiūrio principą ir laikinojo įdarbinimo įmones pripažinti darbdaviais. Taip pat šiomis nuostatomis stengiamasi sukurti daugiau darbo vietų ir plėtoti lanksčias darbo formas“, – teigiama Seimo pranešime spaudai.
PN informacija