Lietuvos švietimo profesinė sąjunga pritaria ETUCE pasiūlymams ir kreipiasi į šalies Švietimo ir mokslo ministrą, siūlydama su ankstyvuoju ugdymu ir rūpyba susijusius klausimus aptarti LŠPS ir ŠMM susitikime, o taip pat artimiausiame sektorinio švietimo komiteto posėdyje. Kreipimęsi pabrėžiama, jog ankstyvojo vaikų ugdymo ir rūpybos profesijų patrauklumas iniciatyviems, kūrybiškiems, aukštos kvalifikacijos specialistams glaudžiai susijęs su atlyginimu.
Savo pareiškime ETUCE ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares skirti daugiau valstybės investicijų į ankstyvąjį ugdymą, suteikti didesnį dėmesį ankstyvojo vaikų ugdymo ir rūpybos personalo geresniam darbo apmokėjimui bei aukštesnei kvalifikacijai, siekiant užtikrinti geriausios kokybės švietimą šioje srityje.
Šis pareiškimas jau pateiktas Europos Komisijai ir ES Tarybai, kuriai dabar pirmininkauja Vengrija.
LŠPS pritaria pareiškimui ir pabrėžia, jog ankstyvojo vaikų ugdymo ir rūpybos profesijų patrauklumas iniciatyviems, kūrybiškiems, aukštos kvalifikacijos specialistams glaudžiai susijęs su atlyginimu. Tačiau darbo užmokestis šiame sektoriuje yra nepakankamas, be to, šie pedagogai Lietuvoje atlieka ne tik savo tiesioginį darbą, bet ir daugybę neapmokamų darbų, dažnai net neįeinančių į jų pareigybės aprašą: rašo ugdymo programas, projektus, kuria įstaigos strategijas, veiklos planus, atlieka auditą ir pan. Be to, darbuotojai jau daugelį metų savo lėšomis prisideda prie ikimokyklinių įstaigų gerbūvio gerinimo – tokias “tradicijas” turi tik tos valstybės, kuriose šiam sektoriui skiriamas nepakankamas finansavimas.
Vykdant taupymo politiką švietimo sektoriuje labiausiai nukentėjo ikimokyklinių įstaigų darbuotojai: jiems ženkliai sumažinti atlyginimai, jie neteisėtai buvo priversti eiti nemokamų atostogų. Darbo užmokesčio koeficientų “žirklių” taikymas ir atlyginimų priedų sumažinimas neadekvačiai sumažino šių įstaigų logopedų ir spec. pedagogų atlyginimus. Pritaikius “žirklių” minimumą ir sumažinus priedus nuo 15 iki 5 procentų, atlyginimas sumažėjo maždaug 20 proc.
Kalbant apie papildomos finansinės paramos teikimą ankstyvojo vaikų ugdymo ir rūpybos įstaigoms, teikiančioms paslaugas rizikos grupėms, Europos šalys pasirenka skirtingas strategijas: papildoma finansinė parama (labiausiai paplitusi); darbuotojų, dirbančių su rizikos grupei priklausančiais vaikais arba tose įstaigose, kur dauguma vaikų priklauso rizikos grupėms, finansinis skatinimas; papildoma finansinė centrinių valdžios įstaigų parama vietos valdžiai, atsižvelgiant į regiono demografinius ir socialinius bei ekonominius veiksnius. O kas daroma Lietuvoje? Šiuo metu, pažeidžiant įstatymus, kai kuriose savivaldybėse net vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir integruotiems bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo grupėse ar ugdomiems specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat specialiosiose ikimokyklinio ugdymo grupėse, neskiriamas 35 proc. didesnis krepšelis – 3450 litų metams. Taip nukenčia ne tik pedagogai, bet ir vaikai.
LŠPS mano, jog reikia didesnių investicijų ne tik esančioms įstaigoms, bet ir išplečiant paslaugų teikimo apimtis, palengvinant ankstyvojo vaikų ugdymo ir rūpybos įstaigų prieinamumą, prailginant jų darbo laiką, pagerinant paslaugų kokybę (ypač – reikalavimų personalo rengimo ir mokymo srityje) ir gerinant darbuotojų darbo sąlygas.
LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt