Pagal priimtas pataisas Lietuvos švietimo sistema apims: formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas); neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, formalųjį švietimą papildantį ugdymą, ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą); savišvietą; švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą).
Naujos redakcijos Švietimo įstatyme sistemingiau ir aiškiau reglamentuojamas mokyklų skirstymas į grupes. Šiuo metu įstatyme yra įtvirtinti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Priimtame naujos redakcijos įstatyme įteisinami dar du tipai: progimnazija ir gimnazija. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, gimnazijos tipas ir šiandien skiriamas nuo vidurinės mokyklos tipo, o progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą. Progimnazijos ir gimnazijos tipų įvedimas leis laipsniškai išspręsti 9–10 klasių “persiklojimą” miesto mokyklose ir lengviau restruktūrizuoti vidurines mokyklas. Vidurinės mokyklos tipo nutarta atsisakyti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir nuo tada bendrojo lavinimo mokyklų tipai būtų šie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.
Įstatymo pakeitimais taip pat nutarta pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą padaryti privalomą. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo reikalingumą nulemia tai, kad patikrinimo rezultatai gali padėti vertinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, teikti informaciją: mokiniams apie jų mokymosi rezultatus, reikalingą renkantis tolesnį dalyko mokymosi kursą ir mokyklą; mokykloms, reikalingą priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir užtikrinant lygias mokinių galimybes; mokykloms ir savivaldybėms, kuri padėtų įsivertinti mokymo rezultatus; švietimo stebėsenai ir informuoti visuomenę apie pagrindinio ugdymo rezultatus. Švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra sudaryta galimybė atleisti asmenį nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.
Įstatyme nutarta panaikinti nuostatą, pagal kurią už sisteminį mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, mokinio elgesio taisyklių šiurkščius pažeidimus, mokytojų bei bendramokslių garbę ir orumą žeminančius veiksmus mokinys, turintis 16 ir daugiau metų, galėjo būti šalinamas iš mokyklos, mokyklos Tarybos sprendimu. Teisės akte paliekama perėjimo ir perkėlimo į kitą mokyklą galimybė.
Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konsultanto Romo Turonio, įstatyme yra neblogų patobulinimų, tačiau liko diskutuotinų vietų. Seimo nariai neatsižvelgė į keletą svarbių LŠPS siūlymų, pvz. įteisinti mokyklų vadovų rotaciją.
Be to, nemažai dalykų Švietimo įstatyme nusakoma bendromis formuluotėmis, kurios vėliau bus sukonkretintos Vyriausybės nutarimuose ir ministro įsakymuose. Todėl labai svarbu įtikinti Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministrą, prieš priimant mokytojams svarbius sprendimus, juos derinti su mokytojų atstovais. LŠPS rengia pasiūlymus dėl moksleivio krepšelio metodikos, mokyklų tinklo kūrimo taisyklių, mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Šių dokumentų pataisas bus siūloma svarstyti LR Trišalės tarybos švietimo komitete.
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) nagrinėjo projektą, teikė pasiūlymus. Protestavo prieš įstatymo projekto rengimo įslaptinimą. Komiteto posėdžiuose nuolat dalyvavo LŠPS atstovai, kurie stebėjo diskusijas, išsakydavo savo nuomonę mokytojams aktualiais klausimais.
Pranešimai apie Švietimo įstatymo svarstymus
BNS ir LŠPS informacija
