Tačiau kur kas svarbiau, kad šie skaičiai iš esmės reiškia, jog socialinių partnerių ir atitinkamų kontroliuojančių įstaigų bendradarbiavimas saugant darbuotojų gyvybę ir sveikatą, išgelbėjo ne vieną žmogaus gyvenimą ir likimą. Tai atliepia tendencijoms, kurios įtvirtintos Europos ir Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijose, numatant 2007–2012 metais, palyginti su 2006 m., žūčių darbe skaičių, tenkantį 100 tūkst. darbuotojų, sumažinti 25 proc.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuvoje pagerėjusiai statistikai šioje srityje įtakos turėjo sumažėjusios gamybos, ypač statybų sektoriuje, apimtys.
Be to, ir 2010 m. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei aplinkybės taip pat kelia nerimą. Pernai šalyje darbe įvyko keturi sprogimai, kurių metu mirtinai sužaloti aštuoni darbuotojai – iš visų šalyje žuvusiųjų darbuotojų kas penktas tapo sprogimo auka. Visi šie sprogimai įvyko vidutinio dydžio įmonėse, kuriose nebuvo įvertinta atliekamų darbų rizika ir tuo darbuotojai neapsaugoti nuo sprogimo pavojaus.
Prie darbų, kurie pareikalavo daugiausiai žmogiškųjų aukų, priskirtini taip pat vandens tiekimo ir kanalizacijos įrenginių aptarnavimo ir remonto, miško ruošos bei krovinių tvarkymo darbai – šiose veiklos srityse 2010 m. žuvo po keturis darbuotojus.
Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingų atsitikimų darbe daugiametės analizės duomenimis, vos ne apie pusę sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki vienerių metų. Deja, praėjusieji metai patvirtino, kad įmonių, padalinių vadovai vis dar reikiamai nesirūpina šia labai pažeidžiama darbuotojų grupe – neseniai pradėjęs dirbti, nemokytas, neinstruktuotas darbuotojas siunčiamas dirbti netgi pavojingo darbo, praktiškai į žūtį.
Nors bendrieji skaičiai ir rodo gerėjančią tendenciją, Valstybinė darbo inspekcija dar sykį akcentuoja – kiekviena žūtis darbe yra per daug, kiekviena žūtis darbe yra konkretaus vadovo neatlikta pareiga ir atsakomybė.
VDI informacija