Neretai ūkio šakų ir įmonių restruktūrizavimas sukelia socialines įtampas tarp jų – didėjantį nedarbą. Europos Sąjungos valstybės nuolatos ieško sprendimų, kaip sušvelninti neigiamas pertvarkymų pasekmes, kaip neleisti žmonėms atsidurti už skurdo ribų.
Belgijos pirmininkavimo metu, Europos komisija Briuselyje surengė konferenciją „Socialiai atsakingu būdu numatyti ir valdyti restruktūrizavimą – nauja partnerystė siekiant išsaugoti darbo vietas“. Renginyje dalyvavo daugiau nei 500 atstovų iš 27 ES narių-valstybių. Į konferenciją atvyko valdžios institucijų, darbdavių, profesinių sąjungų ir mokslininkų atstovai.
Tarp 9 Lietuvai atstovavusių dalyvių buvo du Lietuvos švietimo profesinės sąjungos nariai – Rūta Osipavičiūtė ir Romas Turonis.
Pagrindinis konferencijos tikslas – diskusijoje su socialiniais partneriais, politikais ir mokslininkais numatyti būdus, kuriais ES valstybės narės, įmonės, jų vadovai ir darbuotojai greitai ir efektyviai išspręstų restruktūrizavimo problemas bei užtikrintų, kad pertvarka vyktų socialiai atsakingu būdu ir nesukeltų grėsmės užimtumui.
Konferencija buvo baigiamasis ES projekto renginys. Prieš tai dvejus metus visose 27 valstybėse vyko seminarai, kuriuose aptarta kiekvienos šalies restruktūrizavimo numatymo ir valdymo patirtis. Todėl konferencija prasidėjo darbu grupėse, kuriose pristatytos nacionalinių seminarų išvados.
Lietuvos situaciją pristatė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausioji mokslinė bendradarbė dr. doc. Inga Blažienė. Ji kalbėjo, kad šalies įstatymai ir realybė gerokai skiriasi. „Jei įstatymuose daugelis su restruktūrizavimu susijusių normų reglamentuota gana tiksliai ir aiškiai, tai realiame gyvenime tos normos dažnai lieka popierinės“, – akcentavo dr. I.Blažienė.
Po to plenarinėse sesijose aptartos geriausios įvairių šalių ir sektorių praktikos, diskutuota apie ES vaidmenį šioje srityje, apžvelgtas Europoje taikomų direktyvų poveikis, ieškota papildomų priemonių, kaip socialiai atsakingu būdu vykdyti restruktūrizavimą.
Sveker Rudeberg, Europos darbdavių organizacijos (BUSINESSEUROPE) socialinių reikalų komiteto pirmininkas kalbėjo, kad įmonių restruktūrizacija ne verslininkų užgaida, juos tai verčia atlikti globalizacijos ir integracijos procesai. Joel Decaillon, Europos profesinių sąjungų generalinio sekretoriaus pavaduotojas teigė, kad tuose sektoriuose ar įmonėse, kur intensyviai vyksta socialinis dialogas, randami mažiausiai darbuotojams skausmingi sprendimai.
Dauguma kalbėtojų akcentavo tarimosi, perkvalifikavimo, finansinių garantijų atleidžiamiems darbuotojams suteikimo galimybes bei užimtumo programas.
Europos komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių komisaras Laszlo Andor apibendrindamas konferencijos darbą pasidžiaugė, kad renginyje pavyko išsiaiškinti labai daug restruktūrizavimo numatymo ir valdymo metodų, priemonių ir būdų. „Tikiuosi, kad konferencijos dalyviai pasisėmė gerosios patirties, kurios įgyvendinimas savo šalyse sukurs socialiai teisingesnę Europą“, – vylėsi euro komisaras.
Pasak labai aukšto lygio konferencijoje dalyvavusių R.Osipavičiūtės ir R.Turonio tokie renginiai sustiprina tikėjimą, kad profesinė sąjunga – teisingame veiklos kelyje. Pavyzdžiui, mūsų šalies mokyklų tinklo pertvarka neretai vyksta nesitariant ir neatsižvelgiant į mokytojų pageidavimus ir siūlymus.
Visagine teko organizuoti įvairias protesto akcijas prieš savivaldybę, kuriai mokytojų nuomonė dėl mokyklų sujungimo pasirodė nesvarbi.
LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt
