Slaugos specialistų situacija pasunkėjo, sumažėjus finansavimui ir reformai užgriuvus sveikatos priežiūros įstaigas.

Itin sunku rajonų ligoninėms, kurios galynėjasi dėl išgyvenimo. Dėl mažesnio finansavimo kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai renkasi lengviausius taupymo būdus. Vienas

jų – slaugytojų atleidimas. Išaugę darbo krūviai sekina kitų slaugos specialistų jėgas, o sumenkę atlyginimai juos stumia į skurdą.

 

Po premjero kalbos plūstelėjo nerimo bangų

Slaugos specialistu nuotaikos paaštrėjo išgirdus premjero Andriaus Kubiliaus pasvarstymus esą sveikatos priežiūros sistemoje dar yra rezervų finansavimo lėšoms karpyti.

„Ką dar galima būtų atimti iš slaugytojų?! Tokios kalbos mums sukėlė didelį nerimą. Todėl tie, kurie dar neemigravo, rimtai galvoja apie streiką“, – tvirtino Danute Margelienė.

Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Utenos skyriaus direktorės Raselės Andrijauskienės, slaugytojų padėtis priklauso ir nuo to, kaip laikosi sveikatos priežiūros įstaigos.

Po reformos daugelio paslaugų teikti negalinčiose ir ties išlikimo riba balansuojančiose Ignalinos, Zarasų, Molėtų ligoninėse vėluoja atlyginimai. Slaugytojų atlygiai nedideli, todėl juos tokia situacija paliečia skaudžiausiai.

Geriau laikosi Anykščių, Visagino ligoninės. „Čia ir slaugytojams geriau. Štai Visagino ligoninėje padidėjus slaugos specialistų krūviams, 20 proc. išaugo ir jų atlyginimai“, – teigia R.Andrijauskiene.

 

Atleisti  iš darbo – lengviausia

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovų tvirtinimu, reformos įkarštyje nemažai slaugytoju neteko darbo. Pirmiausia buvo atleidžiami pensinio amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Kupiškio rajono ligoninėje, pasak D.Margelienės, darbo neteko 44 slaugos specialistai, iš kurių dalis – pensinio amžiaus.

„Atleidimų priežastys suprantamos. Bet manome, kad gali būti kuriamos naujos darbo vietos pirminės priežiūros grandyje. Rajonų ligoninės reformuotos siekiant sutaupyti

lėšų. Dalis jų galėtų būti nukreiptos slaugytojams pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose įdarbinti. Taip būtų plėtojama bendruomenių slauga“, – aiškino D.Margelienė.

 

Geriausi specialistai traukia į užsienį

Per tris vasaros mėnesius į Europos Sąjungos šalis dirbti išvažiavo 58 slaugytojai. Anot D.Margelienės, emigruoja geriausi slaugos specialistai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, mokantys užsienio kalbą. O gydymo įstaigose lieka bene daugiausia priešpensinio amžiaus darbuotojų.

„Dėl netoliaregiškos sveikatos politikos Lietuva gali likti be slaugytojų. Gydytojai atlieka savo darbą, bet slaugytojų darbas – ne mažiau svarbus.

Jei po operacijos ligonis nebus tinkamai slaugomas, komplikacijų sunku išvengti“, – pastebi D.Margelienė. Ji apmaudavo, kad mūsų šalyje vis dar konservatyviai žiūrima į slaugą ir slaugytojus. Dėl to kenčia ir slaugos specialistai, ir pacientai. Naujos medicinos technologijos verčia nuolat lavėti bei tobulėti. Tačiau slaugytojų kvalifikacijos neatitinka menki atlyginimai.

„Slaugytojai galėtu greitai suparalyžiuoti sveikatos paslaugu teikimą. Bet nenorime taip spręsti problemų. Be to, gerbiame pacientus ir vis dar tikimės, kad mus supras“, – vylėsi

slaugytojams atstovaujančios organizacijos, vienijančios daugiau nei pusę slaugos specialistų, vadove.

 

Ligoninių asociacijos prezidentas Anykščių ligoninės vadovas Dalis Vaiginas nemano, kad reforma daroma skriaudžiant slaugytojus ar jų padėjėjus. Anot ligoninės vyriausiojo gydytojo, sumažėjus paslaugų ir sumažinus medicinos paslaugų balo vertę, sumenko ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai. Tačiau slaugos specialistai labiau nukenčia, nes jų atlyginimai mažesni.

D.Vaiginas pastebėjo, kad taupant lėšas, kai kuriose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose sumažėjo slaugytojų paslaugų. Kai kur dviem gydytojams priskirtas vienas slaugos specialistas. „Kiekviena įstaiga turi teisę ir galimybes susireguliuoti darbo krūvius. Dalyvaujant profsąjungoms reikia tartis su administracija ir spręsti tas problemas. Streikai – kraštutine priemonė, kai jau išsemtos susitarimo galimybės“, – kalbėjo Ligoninių asociacijos prezidentas.

 

Aplenkia reformų nustekentas ligonines

Sveikatos apsaugos reformos įkaitais jaučiasi ne tik slaugytojai, gydytojai, bet ir rajonų gyventojai. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimą, labiausiai nukentėjo 10 ligoninių rajonuose. Ne viena jų – likusi be chirurgijos, reanimacijos paslaugų, atsidūrė ties bankrotu.

Pasak D.Vaigino, kai kuriose ligoninėse (pvz., Kupiškio) tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų neliko natūraliai, nes dėl sumažėjusio pacientų srauto neliko specialistų.

Tačiau rajonų ligonines ėmus reformuoti pagal įsakymą, prasidėjo jų griūtis, išaugo pacientų nepasitenkinimas ir nuogąstavimai dėl savo sveikatos ir reformų nustekentų ligoniniu gydymo galimybių.

„Tose ligoninėse mažėja ir kai kurių stacionaro paslaugų, kurias jos dar turi teisę teikti. Nebelikus reanimacijos paslaugų, kurios reikalingos ne tik chirurgijos skyriams, bet ir susirgus kitomis ligomis – ištikus infarktui, insultui, komai, žmonės važiuoja į didesnes ligonines“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vadovas.

 

 

Vida TAVORIENĖ

GIMTASIS KRAŠTAS