Minimalų atlyginimą siūlomą didinti iki 900–1000 litų

Darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip galima būtų socialinių pašalpų gavėjus įtraukti į ekonomiškai aktyvią visuomenės dalį.


Išvadose taip pat siūloma nagrinėti galimybę dar šiek tiek sumažinti minimalaus atlyginimo apmokestinimą, po trejų metų mokėjimo pradėti mažinti socialinę pašalpą darbingiems žmonėms, o po penkerių metų ją visai nutraukti.


Šios darbo grupės vadovė Ministro pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento direktorė Lina Drakšienė DELFI sakė, kad didesnis minimalus atlyginimas padidintų atotrūkį tarp dirbančių ir nedirbančių, bet socialinę paramą gaunančių žmonių pajamų.


„Ne paslaptis, kad dalis žmonių, kurie atsiduria pašalpų gavėjų grupėje, iš jos nebeišeina, nes jiems dingsta motyvacija dirbti. Mes ieškojome būdų, kaip labiau motyvuoti žmones, kad jie patys savimi rūpintųsi“, – teigė ji.


Tačiau tik minimalaus atlyginimo didinimui prieštarauja Finansų ministerija, ji siūlymui pritartų, jei būtų priimami kompleksiniai sprendimai. Taip pat pripažįstama, kad kyla grėsmė, jog išaugus minimaliam atlyginimui, kai kurios darbo vietos gali išnykti. Kita vertus, padidėjus minimaliam atlyginimui, padidėtų ir biudžeto pajamos.


Taip pat darbo grupė siūlo koreguoti minimalaus atlyginimo apmokestinimą.


„Ir dabar nuo minimalaus atlyginimo mokami mokesčiai yra pakankamai žemi, bet galbūt galima būtų pagalvoti apie kažkokią kitą schemą, kuri labiau motyvuotų žmogų, kad jis jaustų didesnę vertę pats užsidirbdamas pinigų, o ne eidamas su ištiesta ranka ir prašydamas pinigų“, – sakė darbo grupės vadovė.


Siekiant paskatinti ne vienerius metus socialines pašalpas gaunančių žmonių norą užsidirbti, siūloma svarstyti galimybę pašalpą palaipsniui mažinti, kai suminis jos laikas viršija trejus metus.


„Pavyzdžiui, tam tikrose savivaldybėse yra darbingų žmonių, kurie socialinę paramą gauna ilgiau nei aštuonerius metus ir visus tuos metus neturi darbo. Tokiu atveju žmonės galvotų, kad gali būti „juodų zonų“ gyvenime, kai reikia paramos, tačiau nepiktnaudžiautų tuo ir stengtųsi kiek gali prisidėti prie savo pragyvenimo. Toks pasiūlymas negaliotų asmenims, kurie dirba, bet uždirba per mažai, kad išlaikytų savo šeimą“, – sakė ji.


Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad mažinti pašalpą siūloma tik darbingo amžiaus suaugusiam žmogui, o jo vaikams parama nemažėtų.


Jos teigimu, dar tik bus sprendžiama, kuriuos darbo grupės siūlymus reikėtų įgyvendinti.


„Darbo grupės siūlymai nėra privalomi, jie bus nagrinėjami ir vertinama, kurie iš jus bus įgyvendinti, – teigė L. Drakšienė.


Šiuo metu neatskaičius mokesčių minimali alga yra 800 Lt arba per 670 Lt po mokesčių. Jeigu minimalus atlygis padidėtų 100 Lt, po mokesčių jis sudarytų maždaug 750 Lt.


Profesorius Romas Lazutka anksčiau yra išsakęs nuomonę, kad dabartinė socialinės paramos sistema neskatina žmonių dirbti. Jo skaičiavimu, keturių asmenų šeima iš valstybės gali gauti iki 2 tūkst. Lt vienokios ar kitokios paramos.


 


Lietuvoje minimalus atlyginimas – vienas mažiausių ES


DELFI primena, kad dar 2008 m. rudenį Trišalėje taryboje buvo svarstomas siūlymas minimalų atlygį didinti iki 900-1000 Lt, tačiau šiam sprendimui nepritarė Finansų ministerija, motyvuodama tuo, kad jai trūktų lėšų mokėti didesnius atlyginimus biudžetininkams.


Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusių metų viduryje siūlė dar labiau mažinti minimalų atlyginimą bent iki 600 Lt.


Instituto nuomone, minimalios algos mažinimas yra pagalba žmonėms, kurie rizikuoja prarasti darbą.


„Be jokios abejonės, išgyventi iš minimalios algos, gaunant tik ją, yra sudėtinga, tačiau dažniausiai alternatyva tokia – arba minimali alga, nelegalios arba jokių pajamų. Mažesnė minimali alga leistų darbo rinkoje išlikti žemesnės kvalifikacijos, mažesnės patirties darbuotojams“, – anksčiau DELFI sakė LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.


Paskutinį kartą minimalus atlyginimas Lietuvoje keitėsi 2008 m. sausį. Tąkart jis didėjo nuo 700 Lt iki 800 Lt neatskaičius mokesčių.


R. Lazutka anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad Lietuvoje palyginti daug žmonių gauna minimalų atlyginimą, tuo metu, kai Vakaruose tokie darbuotojai tesudaro 1-2 proc.


Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje minimalų arba mažesnį atlyginimą gauna apie 20 proc. darbuotojų, iš jų daugiau nei pusė dirba ne visą darbo dieną.


Be to, Vakaruose minimalus atlyginimas sudaro maždaug pusę vidutinės algos, Lietuvoje – apie 40 proc.


Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje mokamas minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungos, už mus mažiau gauna tik rumunai ir bulgarai.


 


 


Rasa Lukaitytė


www.DELFI.lt


 


 

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!