Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad kyšiu gali būti laikoma tik turtinė nauda, todėl visi kiti neteisėto nematerialinio atlygio būdai nėra laikomi kyšiu. Pavyzdžiui, tokios kyšio formos kaip suteikiama protekcija, diplomai ar apdovanojimai, ar kiti nematerialūs dalykai, kurių vertės pinigais įvertinti praktiškai neįmanoma, yra palikti už įstatymo ribų. Teisingumo ministerijos parengtame BK projekte numatoma, kad bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos forma išreikštas neteisėtas atlygis turėtų būti vertinamas kaip kyšis, o už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta atitinkama baudžiamoji atsakomybė.

Projekte taip pat numatoma, kad padariusiems korupcinius nusikaltimus asmenims teismas turės skirti realias bausmes – laisvės atėmimą, areštą ar baudas, o iš bausmių sąrašo bus išbrauktas atleidimas iš pareigų. Šios bausmės atsisakoma, nes tokius neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo iš karto netenka savo pareigų vadovaujantis kitais įstatymais. Tokiu atveju teismui paskyrus bausme tai, kas asmeniui ir taip neišvengiama pagal kitus įstatymus, jis nepatiria realios baudžiamosios sankcijos.

Iš bausmių sąrašo būtų išbraukti ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas bei viešųjų teisių atėmimas. Pastaruosius sutarta priskirti prie baudžiamojo poveikio priemonių, kurias teismas galėtų skirti kartu su kitomis bausmėmis. Tai padėtų užpildyti spragas tuomet, kai įstatymai nenumato draudimo eiti pareigas, kurias eidamas asmuo padaro nusikalstamą veiką, be to, neleistų teismui dubliuoti bausmės su įstatymuose numatytais draudimais.

Projekte griežtinama ir atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už tokius neteisėtus veiksmus kyla tik tuomet, jei padaryta žala siekia 250 MGL. Įsigaliojus pakeitimams, baudžiamoji atsakomybė kiltų jau tuomet, kai žala viršija 50 MGL.

Jei Seimas pritars, įsigalios ir gausybė kitų Projekte įtvirtintų priemonių, padėsiančių efektyviau kovoti su nusikalstamumu bei korupcija: kompleksiškai bus tobulinamos baudžiamojo įstatymo nuostatos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už prekybą įtaka bei papirkimą, atsiras galimybė už korupcinius nusikaltimus skirti ir baudas ar areštą, ko nebuvo numatyta iki šiol, sugriežtės dalis bausmių, bus patikslintas papirkimo atveju numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, praplėsta Lietuvos Respublikos universaliosios baudžiamosios jurisdikcijos taikymo sritis, patobulintas pinigų plovimo baudžiamajame įstatyme reglamentavimas, patikslinta baudžiamajame įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvoka ir kt.

Siūlomoms pataisoms dar turės pritarti ir Seimas. Su visais siūlymais galima susipažinti internete www.tm.lt. Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui nustatyti, kad kyšiu būtų laikoma ne tik materialinė nauda, bet ir nematerialus atlygis. Tai viena iš siūlomo viso komplekso priemonių, padėsiančių efektyviau kovoti su korupcija ir nusikalstamumu.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad kyšiu gali būti laikoma tik turtinė nauda, todėl visi kiti neteisėto nematerialinio atlygio būdai nėra laikomi kyšiu. Pavyzdžiui, tokios kyšio formos kaip suteikiama protekcija, diplomai ar apdovanojimai, ar kiti nematerialūs dalykai, kurių vertės pinigais įvertinti praktiškai neįmanoma, yra palikti už įstatymo ribų. Teisingumo ministerijos parengtame BK projekte numatoma, kad bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos forma išreikštas neteisėtas atlygis turėtų būti vertinamas kaip kyšis, o už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta atitinkama baudžiamoji atsakomybė.

Projekte taip pat numatoma, kad padariusiems korupcinius nusikaltimus asmenims teismas turės skirti realias bausmes – laisvės atėmimą, areštą ar baudas, o iš bausmių sąrašo bus išbrauktas atleidimas iš pareigų. Šios bausmės atsisakoma, nes tokius neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo iš karto netenka savo pareigų vadovaujantis kitais įstatymais. Tokiu atveju teismui paskyrus bausme tai, kas asmeniui ir taip neišvengiama pagal kitus įstatymus, jis nepatiria realios baudžiamosios sankcijos.

Iš bausmių sąrašo būtų išbraukti ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas bei viešųjų teisių atėmimas. Pastaruosius sutarta priskirti prie baudžiamojo poveikio priemonių, kurias teismas galėtų skirti kartu su kitomis bausmėmis. Tai padėtų užpildyti spragas tuomet, kai įstatymai nenumato draudimo eiti pareigas, kurias eidamas asmuo padaro nusikalstamą veiką, be to, neleistų teismui dubliuoti bausmės su įstatymuose numatytais draudimais.

Projekte griežtinama ir atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už tokius neteisėtus veiksmus kyla tik tuomet, jei padaryta žala siekia 250 MGL. Įsigaliojus pakeitimams, baudžiamoji atsakomybė kiltų jau tuomet, kai žala viršija 50 MGL.

Jei Seimas pritars, įsigalios ir gausybė kitų Projekte įtvirtintų priemonių, padėsiančių efektyviau kovoti su nusikalstamumu bei korupcija: kompleksiškai bus tobulinamos baudžiamojo įstatymo nuostatos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už prekybą įtaka bei papirkimą, atsiras galimybė už korupcinius nusikaltimus skirti ir baudas ar areštą, ko nebuvo numatyta iki šiol, sugriežtės dalis bausmių, bus patikslintas papirkimo atveju numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, praplėsta Lietuvos Respublikos universaliosios baudžiamosios jurisdikcijos taikymo sritis, patobulintas pinigų plovimo baudžiamajame įstatyme reglamentavimas, patikslinta baudžiamajame įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvoka ir kt.

Siūlomoms pataisoms dar turės pritarti ir Seimas.

Su visais siūlymais galima susipažinti internete www.tm.lt.