Tyrimas atskleidė, jog 14 proc. pagalbos ieškojusių Lietuvos gyventojų kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją, beveik dešimtadalis – į vaistininką. Psichiatro pagalbos sprendžiant psichologines ir emocines problemas ieškojo 2 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Apklausa taip pat parodė, jog lietuviai – vieni daugiausiai antidepresantus vartojančių Europos Sąjungos (ES) gyventojų.
Per apklausą vasario – kovo mėnesiais į klausimą, ar per pastaruosius metus vartojo kokius nors antidepresantus, teigiamai atsakė 11 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Daugiau (15 proc.) antidepresantus vartojusių respondentų gyveno tik Portugalijoje. Tuo metu visų ES šalių vidurkis siekė 7 procentus.
Beveik pusė antidepresantus vartojusių gyventojų teigė tai darę dėl nerimo, 37 proc. – dėl depresijos, 16 proc. – dėl lėtinio skausmo.
ES kontekste lietuviai išsiskiria ir tuo, kad daugiau nei pusė jų nurodė, jog būtų sunku kalbėtis apie psichinės sveikatos problemas. Vidutiniškai ES sunkumų kalbant apie psichikos sveikatą turėtų penktadalis apklaustųjų.

Laimingais visą laiką arba dažniausiai jautėsi 47 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Tuo metu ES šis rodiklis siekė 61 proc.

Beveik penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, jog laimingais per paskutines 4 savaites jautėsi retai arba nesijautė niekada.

Vis dėlto, lyginant su ES vidurkiu (61 proc.), Lietuvoje didesnė dalis (70 proc.) gyventojų visąlaik arba dažniausiai jautėsi ramiai ir taikiai.

Lietuvos respondentai jautė įtampą, nuovargį, išsekimą panašiai tiek pat kaip ir kiti europiečiai. Tačiau jie dažniau nei vidutiniškai jautėsi nelaimingi ir niūrūs bei nusiminę ir prislėgti.

Lietuvoje 57 proc. apklaustųjų nurodė, jog per paskutinį mėnesį niekada nebuvo arba buvo retai tokios prastos nuotaikos, jog niekas negalėjo jų pradžiuginti. Tuo metu Švedijoje niekada arba retai šias neigiamas emocijas išgyveno 91 proc. apklaustųjų.

Apklausoje dalyvavo per tūkstantį Lietuvos gyventojų.

BNS