Tai lemia įstatymų nuostatos, kad išeitinė kompensacija atleistiems valstybės tarnautojams mokama kas mėnesį lygiomis dalimis praėjus mėnesiui nuo atleidimo. Taigi, laikoma, kad tuo metu žmogus turi draudžiamųjų pajamų ir jam mokamas tik motinystės (tėvystės) išmokos ir gaunamų pajamų skirtumas.

„Kuriozas yra tas, kad atleidus darbuotoją, kuris dirbo pagal darbo sutartį, jam išeitinė kompensacija išmokama atleidimo dieną ir pašalpa už vaiką mokama nepriklausomai nuo išeitinės išmokos dydžio. Atleidus valstybės tarnautoją, išeitinė mokama kas mėnesį ir tai jau traktuojama kaip draudžiamosios pajamos, todėl motinystės (tėvystės) išmoka nebepriklauso. Kaip tada valstybės tarnautojui gauti priklausomą išeitinę ir pašalpą už vaiką?”, – laiške DELFI piktinosi moteris.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme DELFI tvirtinama, kad įstatymų nuostatos, kai turint draudžiamųjų pajamų, kurios šiuo atveju yra išeitinė kompensacija, mokama tik šių pajamų ir motinystės (tėvystės) išmokos skirtumas, atitinka draudimo principus.

„Ši situacija atitinka įstatymo nuostatas ir bendrus draudimo principus: gaunantiems pajamų, kurios yra mažesnės už motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, mokama dalinė pašalpa (pašalpos ir gautų pajamų dydžių skirtumas)“, – rašoma atsakyme.

Tuo tarpu jeigu moteris būtų atleista būdama nėštumo ir gimdymo atostogose, dėl gaunamos išeitinės kompensacijos, jos pašalpa nenukentėtų, nes ji išmokama iškart už keturis mėnesius.

Šiuo metu Lietuvoje mokamos vaiko priežiūros atostogos trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais vaiką prižiūrinčiam vienam iš tėvų mokama 90 proc., o antraisiais – 75 proc. buvusio atlyginimo, bet ne daugiau nei nustatytos ribos.

DELFI primena, kad naikinant apskritis atleista daugiau nei 1000 tarnautojų.

Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt