Reikia tik turėti valios paimti tuos pinigus: pažaboti kontrabandą (skaičiuojama, kad kontrabandinė rinka Lietuvoje gali siekti maždaug 1,5-1,8 mlrd. litų per metus), sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei mokestinės politikos svertais pasiekti, kad verslininkai trauktųsi iš vadinamojo šešėlio bei mokėtų mokesčius.

Gynė valdininkiją

Tai, kad daugelyje valstybės sektorių vis dar išlaidaujama ir gyvenama ne pagal kišenę, pripažino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji net pasakojo, kad gavusi ministerijų pageidavimus 2011 metams, kurie šiųmečius viršijo 4 mlrd. litų, kurį laiką iš nevilties tiesiog isteriškai juokėsi.

Visgi savo retorikoje ministrė tėškė ir didelį atgarsį sulaukusią frazę.

“Jeigu kas pasakys, kad išlaidos nemažėja dėl to, kad valdininkija išlaidauja, tai esu pasirengusi tokiam žmogui, atsiprašau už pasakymą, trenkti į snukį, nes skaičiai rodo visiškai kitą dalyką”, – rėžė I. Šimonytė.

Kol prie valstybės vairo stovintys politikai visaip bando teisintis ir ginti savo sprendimus, ekspertai jau drąsiai ragina nustoti švaistyti pinigus bei, anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, “įteisinti sąnaudų ir naudos analizę kaip priemonę nuo korupcijos ir bukų sprendimų”.

Pasak šio ekonomisto, kur kas geresnis už mokesčių didinimą biudžeto pajamų šaltinis yra šešėlinės ekonomikos mažinimas. Jis papildomų pajamų šaltinį taip pat mato ir kontrabandoje.

“Normali apskaita ir kasos aparatai turguose būtų sprendimas, kuris sugriautų kontrabandos schemą”, – teigė R. Kuodis.

Jis siūlo akcizinių prekių kontrabandos problemą išspręsti didelėmis baudomis baudžiant ir tuos, kurie jas perka.

Prasta strategija?

Buvęs finansų ministras, Seimo narys Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad vadinamuoju kriziniu laikotarpiu dabartinė Vyriausybė nebuvo sukūrusi aiškios strategijos, kaip akumuliuoti papildomas pajamas.

“Akivaizdu, kad reikėjo gerinti eksporto ir vidaus vartojimo parametrus. Net 85 procentai Europos Sąjungos (ES) lėšų, skirtų infrastruktūros vystymui, duoda didžiulę grąžą valstybės biudžetui: apie 30 procentų pajamų mokesčių pavidalu ir tiek pat – darbo užmokesčio sąskaita. Tuomet didėja vartojimas. Pažvelkime – per pastaruosius metus statybos sektoriaus rodikliai Lietuvoje nukrito kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje”, – dėstė A. Butkevičius.

Jo apskaičiavimais, pernai nebuvo panaudota apie 2,5 mlrd. litų Europos Sąjungos lėšų, šiemet “kraitis” – apie 8 mlrd. litų.

“Nesakau, kad visus 10 milijardų, bet bent jau 7 galima būtų panaudoti. Tuomet papildomai į biudžetą būtų sumokėta apie 2 milijardus litų mokesčių. Jau nekalbant apie netiesioginį poveikį skatinant gamybą, vartojimą, teikiamas paslaugas. O skolintis valstybei reikia labai išmintingai, kad pinigai būtų panaudojami pridėtinei vertei kurti”, – svarstė parlamentaras.

Jo manymu, šalyje viešąsias paslaugas ir valdymo kaštus reikėjo mažinti ne visas programas apkarpant 15-20 proc., bet paliekant ir 100 proc. finansuojant tas, kurios išties gyvybiškai svarbios, skatina ekonomikos augimą, o kitas reikėtų apskritai panaikinti.

“Pažvelkime – valstybinėse institucijose net funkcijų dubliavimo neatsisakyta. Dar nepamąstyta, kuriuos mokesčius galima buvo didinti, o kokių ne, nes verslininkai pasirinko lengviausią kelią – siekdami išgyventi, pasitraukė į “šešėlį”. Ir akcizai padidinti neįvertinus gretimų valstybių rinkų, nes ėmė dar labiau vešėti kontrabanda”, – teigė A. Butkevičius.

Įžvelgė imitaciją

Buvęs Pagėgių meras, dabartinis parlamento Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis įžvelgė tik imituojamą kovą su kontrabanda.

“Kalbėjau su specialistais, kurie patikino, kad tik 5 procentai kontrabandos keliauja per vadinamąją žaliąją juostą, kur nėra postų. Tačiau tik ten ir bandoma sučiupti kontrabandininkus, bet nežiūrima į muitinės postus. Naudojamai tik 2 fiziškai ir morališkai pasenę mobilūs ir tiek pat stacionarių rentgeno aparatų. O jų reikėtų mažiausiai septynių”, – informacija dalijosi politikas.

Jam atrodė keista, kad pasienio užkardose, kur kontrabandos keliai nėra labai platūs, statomi 20 mln. litų vertės bokštai.

“Panaudojus apie 50 milijonų litų – pritraukiant ir Europos Sąjungos lėšas – ir įsigijus rentgeno aparatus kova būtų ženkliai efektyvesnė. Dabar daug kas primena tik viešuosius ryšius”, – sakė K. Komskis.

„Pavyzdys – privatus sektorius“

Giedrius KADZIAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Jei bandoma kelti klausimą, kuriose srityse dar galima taupyti neskriaudžiant pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių, tai daroma jau pavėluotai. Dar tvirtinant 2010 metų biudžetą buvo akivaizdu, kad kiti metai bus labai sudėtingi. Tų rezultatų, kuriuos bandė mums įpiršti Vyriausybė, nebuvo. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų sistema. Buvo daug investuota į jos centralizavimą, daug kas perkelta į elektroninę erdvę, pakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas. Tačiau pokyčių nematome. O juk net 9 milijardai litų yra išleidžiami būtent per viešuosius pirkimus, tad tas taupymo efektas turėjo būti matomas. Apskaičiavome, kad įvedus skaidrų mechanizmą viešuosiuose pirkimuose galima būtų sutaupyti 5-7 procentus nuo tų 9 milijardų litų.

Kitas dalykas – garsiai eskaluotas vadinamųjų Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų darbas. Saulėlydžio komisija buvo skirta optimizuoti valstybės valdymą. Ką matėme? Tik bendrą algų mažinimą valstybės tarnautojams, politikams. Tačiau stiprios politinės valios sprendžiant abejotinų institucijų likimą nebuvo. Vienas įstaigas reikėjo naikinti, o kitas – plėsti, pritraukiant kuo daugiau profesionalų, kurie dirbtų efektyviai. Čia svarbiau yra kokybė, bet ne kiekybė.

Tvirtinant biudžetą mes jau seniau siūlėme diferencijuoti įvairias programas suteikiant joms skirtingos svarbos statusą. Jei programa nėra tokia svarbi. Tačiau tai nėra daroma.

Šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos problemų didesnėmis baudomis nepavyks išspręsti, kadangi nūdieną nusikalsti skatina pati ekonominė situacija, ji motyvuoja trauktis į “šešėlį”. Tai priklauso nuo mokestinės aplinkos. Pažvelkime, kokie yra dideli mokesčiai, kiek daug darbdaviui kainuoja išlaikyti pavaldinius. Būtina atstatyti tą tvarką, kuri buvo iki mokestinės reformos. Tuomet labai daug smulkiojo verslo atstovų grįžtų iš “šešėlio”.

Kovoje su kontrabanda įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų tik sumažinus akcizus kurui, tabakui, alkoholiui iki minimalaus Europos Sąjungos lygio. Būtina akcentuoti šių dalykų svarbą diskutuojant Europos Parlamente ar Europos Komisijoje, paaiškinti, kad Lietuva yra viena tų valstybių, kuri patenka į kontrabandos rizikos zoną, tai – šalis, kurioje kontrabandos kultūra yra gaji.

Valstybėje pinigų yra, reikia tik juos paimti ir optimizuoti viešąsias paslaugas taip, kaip savo veiklą optimizavo privatus sektorius.

„Valstybė pasižymi lėšų švaistymu“

Rimantas RUDZKIS, banko “DnB NORD” vyriausiasis analitikas

Neabejotina, kad dabartinėje situacijoje optimalus iždo pajamų didinimo būdas yra gamybos skatinimas. Čia priemonių arsenalas didelis: supaprastinti smulkių įmonių apskaitą, jų veiklos reglamentavimą ir leidimų gamybai jose išdavimą, atgaivinti bankų kreditų rinką aktyvinant valstybės garantijų teikimą ir iš esmės sumažinant “popierizmą” atitinkamose institucijose. Taip pat reikėtų įdiegti sistemą, kur skatintų į savo plėtrą investuoti eksportuojančias įmones. Valstybės investicijas šiuo metu reikėtų kreipti į greitai atsiperkančius projektus, reikėtų mobilizuoti valstybės žinybas talkinti verslui.

Vertas dėmesio yra buvusio Lenkijos nacionalinio banko prezidento Lešeko Balcerovičiaus receptas – maži mokesčiai ir mažos valstybės išlaidos. Mūsų valstybė pasižymi lėšų švaistymu – naujausiame konkurencingumo tyrime Pasaulio ekonomikos forumas pagal šį požymį Lietuvai skyrė tik 117 vietą tarp 133 šalių. Dabartinėmis sąlygomis būtina išryškinti neefektyvias iš biudžeto finansuojamas įstaigas ir jas naikinti ar mažinti, kartu galbūt atsisakant dalies mažiau svarbių viešojo sektoriaus funkcijų.

Nors skylė šalies ižde išties didelė, kovojama su mokesčių slėpimu ir kontrabanda iki šiol buvo silpnokai. Nebuvo pastebimas ir itin menkas valstybės valdomo turto pelningumas. Vyriausybė turi platų veiklos barą ir jei bus ryžtingai siekiama pažangos visose minėtose srityse, fiskalinio deficito sumažinimui iki priimtino dydžio tikrai neprireiks drastiškų sprendimų. Jei premjeras būtų daugiau dėmesio ir energijos skyręs Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų veiklai, jam dabar nereiktų retoriškai klausti, iš kur paimti papildomai lėšų biudžeto balansavimui.

Denisas NIKITENKA

VAKARŲ EKSPRESAS