Ekonomikos sunkmečiu išrastomis „kubilinėmis atostogomis“ vadinamas reiškinys, kai trūkstant lėšų darbo užmokesčiui darbuotojai verčiami atostogauti „savo noru“ ir už tai negauna vidutinio darbo užmokesčio. „Savanoriškai“ pernai atostogavo ne ti k vidaus reikalų sistemos darbuotojai, bet ir aukštųjų mokyklų dėstytojai bei daugelio biudžetinių įstaigų darbuotojai. Ar „kubilinės atostogos“ ir darbo užmokesčio mažinimas yra deramas būdas lopyti biudžeto skyles?
Reikėtų priešintis
Algirdas Sysas,
Seimo socialinių reikalų ir darbo
komiteto narys
Aišku, kad toks būdas nederamas. Nepritariu ir darbo užmokesčio mažinimui. Seniai siūliau Tėvynės sąjungai ir Andriui Kubiliui eiti kitu keliu – įvesti progresinius mokesčius. Tada į biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir nereikėtų kiekvieną kartą varyti statutinių pareigūnų ir valstybės tarnautojų nemokamų atostogų. Statutiniai pareigūnai atlieka labai reikalingą konkretų darbą. Girdime kalbas, kad jų galbūt per daug. Tai derybų, institucijų restruktūrizacijos ir
reformų klausimas. Bet su pareigūnais, profesinėmis sąjungomis reikia kalbėtis, o ne eiti paprasčiausiu keliu – varyti nemokamų atostogų. Lietuvos įstatymuose net nėra numatyta tokių nemokamų atostogų, kurių verčia eiti mūsų valdžia. Yra tik kelios išimtys. Per Rusijos krizę mes Darbo kodekse tų išimčių palikome gerokai mažiau, nes dauguma darbdavių jomis piktnaudžiavo.
Dabar daugeliu atvejų taip pat piktnaudžiaujama, nes valdžia nesugeba susitvarkyti, surinkti mokesčių, planuoti. Tada institucijai skiriamas 11-os mėnesių finansavimas, o 12-ą mėnesį kaip norite, taip sukitės. O kai šalyje toks nedarbo lygis, kai neveikia profsąjungos arba jos silpnos, darbuotojai nelabai gali pasipriešinti. Mūsų piliečių bėda, kad jie nesolidarūs, nesiburia į organizacijas ir vieningai nesipriešina tokiems valdžios veiksmams.
Šie metai – paskutiniai
Rimantas Dagys,
Seimo socialinių reikalų ir darbo
komiteto pirmininkas
O iš kur paimti pinigų: iš pensijų, socialinių išmokų ar ko? Jeigu būtų pinigų, valstybė neturėtų tokios didelės skolos, galima būtų problemas spręsti kitaip. Nemokamos atostogos nėra koks nors džiaugsmas, tai buvo priverstinė priemonė. Kita vertus, vidaus reikalų sistemoje yra daug netvarkos. Ypač mažus atlyginimus gaunantiems darbuotojams turėtų atsirasti lėšų iš vidinių rezervų. Nemokamų atostogų eina visi biudžetiniai darbuotojai, nes lėšų darbo užmokesčiui trūksta – ir ne vieno ar dviejų milijonų litų, o gerokai daugiau. Kokių nors kitų sprendimų nėra, bent jau šių metų biudžete pinigų tikrai neatsiras. Visos institucijos ir tarnybos turi verstis su turimomis lėšomis. Be jokios abejonės, ėjimas atostogų „savo noru“ yra ne visai savanoriškas, o suprantant esamą valstybės padėtį. Niekas to neslepia, visi supranta, kodėl eina „savo noru“. Kai atsirado būtinybė taupyti, mano žiniomis, visų institucijų vadovai ir darbuotojai sprendė dilemą: atleidžiame dalį darbuotojų ar taupome, tam tikrą laiką išeidami nemokamų atostogų. Visi, pritariant ir profsąjungoms, nusprendė išsaugoti darbo vietas. Manau, kad šie metai paskutiniai, kai žmonės eina prievartinių nemokamų atostogų. Kitais metais to jau neturėtų būti. Vargu ar būtų pateisinama tokia sistema dar vienus metus.
GIMTASIS KRAŠTAS
