Dar baisiau, kad specialistai sako: priežastys, dėl kurių atsirado tokios tendencijos, nedings dar labai ilgai.

Naujausias oficialus Lietuvos gyventojų skaičius, remiantis Statistikos departamentu, – 3 mln. 281,4 tūkst. Tai – rugpjūčio pradžios duomenys. Vien šiais metais mūsų sumažėjo net 47,6 tūkst.

Pagrindinis veiksnys, lėmęs tokį rekordiškai mažą gyventojų skaičių, – neįtikėtinai didelė emigracija. Per 7 šių metų mėnesius apie savo emigravimą iš šalies oficialiai pranešė 46 691 pilietis, arba per 35 tūkst. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Vien antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvą paliko per 30 tūkst. gyventojų.

Kelia nerimą ir gimstamumo mažėjimas. Per pusmetį šalyje gimė 21 079 kūdikiai, arba 347 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Specialistai mano, kad tokias tendencijas labiausiai lėmė sunki ekonominė padėtis ir atsainus valdžios požiūris į paprastą žmogų.

 

Valdžia privertė keikti Lietuvą

 

Vytautas ČEPAS, psichologas:

– Kurį laiką didėjęs gimstamumas vėl ėmė mažėti. Ar tai lėmė tik motinystės išmokų sumažinimas, ar ir nedarbo augimas, vaikų darželių prieinamumo mažėjimas, algų kritimas?

– Deja, yra visa kekė problemų. Normalios moterys negimdo dėl pinigų, bet tos didesnės išmokos vis tiek skatino gimstamumą. Statistika rodo, kad labai daug moterų išėjo dekretinių atostogų, tikėdamosi dvejus metus paauginti vaiką. O dabar jokio aiškumo nebėra, todėl procesas yra pristabdytas.

Antras dalykas – pažiūrėkite, kiek žmonių išvažiavo iš Lietuvos. O išvažiavo daugiausia jaunimas, žmonės, kurie dar tik ruošiasi pradėti gyvenimą ir gimdyti. Jie išsivežė ir savo potenciją, vaikai gims airijose ar anglijose.

Gimstamumo sumažėjimą lemia ir nedarbas, valstybės nestabilumas. Visi galvoja: kaip vaiką auginti, jei neteksiu darbo. Be to, ir į darželius sunku patekti. Ką tada daryti, jei auklė brangiai kainuoja? Nebent atsisakyti darbo.

 

– Užsiminėte apie emigraciją. Jos augimo priežastys tos pačios?

– Smarkiai paveikė rėkimas, kad ekonomika auga. O žmonės to nepajuto. Kainos didėja, nors ir taip yra vienos didžiausių ES, kai algos – vienos mažiausių. Ir dar, sako, viskas brangs. Nėra jokio pasitikėjimo valdžia. Netgi dar blogiau: žmonės keikia nebe valdžią, o Lietuvą. Nuo nevilties metastazės jau persimetė į galvas. Nėra užtikrintumo. Vien grasinimai sustabdyti, nukirpti, sumažinti. Auklėjimo priemonė – kumštis. Tai žmonės ir bėga.

Ir iš viso keista politika. Kad ir dėl tų pačių išmokų motinoms. Visi pradėjo rėkti, kad išmokos bus vienos didžiausių Europoje. Bet argi tai blogai? O pas mus gėris pateikiamas kaip blogis.

 

– Ar valdžios atstovus turi realių galimybių pakeisti šias tendencijas?

– Aišku, kad gali. Tačiau valdžia rūpinasi ne žmogumi, tauta valdoma vien ekonominiais principais. Kad ir toks pavyzdys: pamaryje, kur aš gyvenu, nusipirkti laikraščio reikia važiuoti 8 kilometrus. Knygynų nebėra, bibliotekos uždarytos. Užtat yra 72 karčemos, smuklės, restoranai, picerijos, barai ir dar kas tik nori. Sako, bibliotekos uždarytos, nes per dieną ateidavo tik po 6 žmones. O dabar tie žmonės turi karčemose sėdėti. Žmogus atitvertas net nuo kultūros.

 

Darbo rinkoje – liūdnos perspektyvos

 

Romas LAZUTKA, profesorius, socialinių mokslų daktaras:

Gimstamumo skaičius nėra toks, kad į jį reikėtų reaguoti kaip į akcijų rinkos pokyčius, nes jį lemia ilgalaikiai dalykai. Nusistatymas, kiek vaikų auginti, nusistovi dešimtmečiais, ir trumpalaikis gimstamumo sumažėjimas nereiškia, kad jis toks liks ilgai. Dažniausiai šeima iš anksto žino, kiek vaikų norės turėti, tačiau gimdymą atideda dėl darbo, būsto pirkimo ar kitų su politiniais sprendimais vargu ar susijusių dalykų. Ir tai nereiškia, kad šeimos iš viso nebegimdys: gal tik metais ar dvejais vėliau. Bent jau tai tikrai nesusiję su motinystės išmokų sumažinimu, nes jos ir taip liko vienomis dosniausių Europoje.

Tačiau, savaime aišku, skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo nedarbas, ekonomikos nuosmukis.

Dėl emigracijos masto išaugimo nemanau, kad viską lėmė tik Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio naujovės, kai emigrantai savo emigraciją puolė legalizuoti. Manau, kad yra ir realus didėjimas. Juk žmonės pirmiausia emigruoja tada, kai Lietuvoje neturi pragyvenimo šaltinio – darbo. O nedarbas yra didžiulis, perspektyvos, kad nedarbas mažės, yra menkos, nėra perspektyvų, kad algos greitai didės. Nebėra optimizmo.

Ekonomistai šneka, kad, net ir ekonomikai pradėjus augti, nedarbas dar ilgai išliks toks pat. Verslas remsis tais pačiais ištekliais, daugiau bus apkraunami jau dirbantys žmonės. Be to, įmonės atnaujina savo technologijas ir stengiasi išsiversti su kuo mažesniu darbuotojų skaičiumi. O pats nedarbas neleidžia ir algoms didėti, nes daugybė bedarbių sutiktų dirbti ir už esamą.

 

 

Danas Nagelė

Balsas.lt