Aukštasis išsilavinimas – dar ne viskas. Mat Lietuvoje niekas netiria, kokių darbuotojų reikės rinkai po 4 ar 6 studijų metų, rašo „Lietuvos rytas”.

„Jau pradėdama studijuoti socialinį darbą žinojau, kad tokių specialistų Lietuvai nereikia, tačiau vyliausi, jog padėtis pasikeis. Dabar matau, kad nepasikeitė”, – sakė 22 metų kaunietė Agnė Kielaitė.

Vos gavusi diplomą Vytauto Didžiojo universitete absolventė įsiregistravo darbo biržoje ir tęsia darbo paieškas. Jos, trunkančios jau gerą pusmetį, kol kas bergždžios…

Tokių kaip A. Kielaitė Lietuvoje – tūkstančiai. Susirasti darbo nesiseka ne tik šiemetiniams absolventams. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, tarp bedarbių yra 7 300 pernai aukštąsias mokyklas baigusių jaunų žmonių, 3 000 jų darbo biržose įsiregistravo šįmet, po dvylikos mėnesių savarankiškų darbo paieškų.

Eiti į darbo biržą juos paskatino pasikeitusi tvarka dėl privalomojo sveikatos draudimo. Iš viso šalyje yra 33 tūkst. bedarbių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą.

„Darbo rinkai reikia ne tiek diplomo, kiek žinių. O kai atliekamos kokios nors prognozės, galvojama apie diplomus. Juk jei turime kelis tūkstančius inžinierių, nereiškia, kad jie turi reikiamų rinkai įgūdžių. Mūsų šalyje šlubuoja studijų kokybė”, – dabartinę padėtį kritikavo Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Žilvinas Martinaitis.

ELTA