Jie naiviai manė, kad mūsų Vyriausybė pasielgs taip, kaip padarė kur kas sunkesnėje situacijoje atsidūrusi Latvijos valdžia, t.y. nedelsdama atkurs buvusias pensijas ir kompensuos nuostolius. Tačiau mūsiškė tikrovė pasirodė kur kas niūresnė negu latvių. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad kompensuoti pensijas bus pradėta tik konstatavus sunkmečio pabaigą. Tuomet atseit bus atsižvelgta ne tik į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, bet ir Vyriausybės patvirtintą „Sodros“ pertvarkos planą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, kad nepritars jokioms naujoms taupymo priemonėms, kol nebus įgyvendinti anksčiau duoti įsipareigojimai dėl sumažintų

pensijų kompensavimo. Premjeras Andrius Kubilius, klausinėjamas apie apkarpytų pensijų kompensavimą, raitosi kaip ungurys. Pirmiausia jis pareiškė neradęs Konstitucinio Teismo išaiškinime kokių nors nurodymų visiškai kompensuoti pensijas. Be to, jo patikinimu, net jei ir bus priimtas koks nors kompensavimo mechanizmas, jis bus be pinigų, paprasčiau kalbant, popierinis. Taigi labai tikėtis pensininkams, kad jie kada nors atgaus viską, kas iš jų buvo nusavinta, matyt, nederėtų. Net socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas yra prasitaręs, kad kompensacijų mechanizmas visuomenės nenudžiugins. Visi ligšioliniai svarstymai vyko už uždarų durų, tarsi būtų rengiamas slapčiausias karinių veiksmų planas, kaip kovoti su vis dar gyvais pensininkais. Pensininkų interesus bandanti ginti Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija visai be reikalo laukė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai pakviestų jos atstovus sėsti prie apskritojo stalo ir kartu pasitarti, kaip ir kada būtų galima kompensuoti laikinai sumažintas pensijas. Kol kas viskas skendi tirštuose pažadų ir svarstymų ūkuose, nes iki šiol nėra nei pensijų kompensavimo mechanizmo, nei aiškesnio „Sodros“ pertvarkos plano, nei veiksmų pasibaigus sunkmečiui plano vizijos. Tėra tik Vyriausybei neaiškus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Tiesa, Vyriausybė visgi žengė pirmą žingsnį – pritarė pensijų kompensavimo koncepcijai. Tačiau koncepcija – toli gražu ne kompensavimo mechanizmas, kuris turėjo būti parengtas iki liepos 1-osios. Įpareigojimas aiškiai neįvykdytas. Be to, tą gana keistą koncepciją dar svarstys Seimas ir nežinia ar jai pritars. Šiuo metu valdantieji siūlo nuo 2014 m. palaipsniui didinti pensijas, kol jos bus didesnės ne mažiau kaip 5 proc. nei buvo iki sumažinimo. Tas procesas gali užtrukti iki 2019 m. Sunku tai pavadinti kompensavimu. Juo labiau kad beveik už dešimties metų nemažai dabartinių nustekentų pensininkų jau bus iškeliavę į anapilį. Viskas daroma maždaug taip, kaip kažkada pasielgė sovietai, privertę žmones skolinti valstybei – pirkti obligacijas, kurių dauguma taip ir liko beverčiais popieriais vaikams ir anūkams. Taigi lėšų dabartinė valdžia tikrai sutaupys, nes pagal dabartinę koncepciją mirusių pensininkų negrąžintų pensijų artimieji nepaveldės, jas ramiausiai nusavins „Sodra“. Ar tai nepanašu į cinišką žmonių apgaudinėjimą? Nesuprantama viena: jei jau valstybei yra sunku, kodėl vienai, didesnei visuomenės daliai, siūloma veržtis diržus dešimtmečiui, o kitiems, nuvairavusiems šalį į tokią situaciją, – metams ar dvejiems? Ar galime tai vadinti solidarumu, apie kurį labai garsiai kalba mūsų valdžia?

Stasys JOKŪBAITIS

GIMTASIS KRAŠTAS