Geriau vertina darbo perspektyvą, tačiau blogiau – ekonomikos

Birželio mėn. 3 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 65 – kad pablogėjo, 31 procentas gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 2, 70 ir 28 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 13 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 40 procentų – manė, kad finansinė padėtis pablogės (gegužės mėn. – atitinkamai 10 ir 39 proc.). 44 procentai gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.


Vertindami šalies ekonominę padėtį, 85 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 2 procentai – kad pagerėjo, 12 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 83, 2 ir 15 proc.).


Birželio mėn. 13 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 52 procentai prognozavo pablogėjimą, 32 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (gegužės mėn. – atitinkamai 16, 45 ir 36 proc.).


Birželio mėn. 9 procentai gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėn., 73 procentai – prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 29 procentai – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (gegužės mėn. atitinkamai – 5, 81 ir 36 proc.).


Per metus, palyginti su 2009 m. birželio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 88 iki 73 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 50 iki 29 procentų. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę sutaupyti per metus pasikeitė nežymiai.


 


 


www.DELFI.lt