Darbo kodekso papildymui nauja nuostata, t.y. kad darbdaviui būtų suteikta teisė atleisti darbuotojus darbdavio valia be įspėjimo, bet išmokant dvigubo dydžio (nei priklausytų už darbą pagal stažą) išeitinę išmoką, profesinės sąjungos iš esmės nepritaria.

Vyriausybės teikiamo Darbo kodekso pakeitimo projektu siekiama šių darbo santykių reglamentavimo pakeitimų:

Sumažinti reikalavimus streikų skelbimui. Projekte siūloma nustatyti, kad streikui įmonėje turi pritarti bent pusė balsavime dalyvavusių darbuotojų, o balsuoti ne mažiau kaip pusė visų įmonės darbuotojų. Taigi, streikas galėtų būti organizuojamas, jei jam pritartų ne mažiau kaip 25 procentai įmonės darbuotojų. Šiuo metu įmonės streikui slaptu balsavimu turi pritarti 2/3 visų įmonės darbuotojų.

Suteikti įgaliojimus šakos profesinėms sąjungoms skelbti šakos streikus jų įstatų nustatyta tvarka, nereikalaujant darbuotojų balsavimo.

Šiuo metu šakos streikai nereglamentuoti.

Darbdaviui pailginamas terminas, prieš kurį jis turi įspėti darbuotoją, atleidžiant jį dėl neišlaikyto išbandymo. Šiuo metu įspėti privaloma prieš 3 kalendorines dienas, siūloma nustatyti įspėjimą prieš 3 darbo dienas.

Skatinant naujų darbo vietų steigimą ir darbuotojų įsidarbinimo galimybes, įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui naujai steigiamose darbo vietose. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, nustatyti terminuotų darbo sutarčių ribojimą procentais nuo visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus ir apibrėžti naujai įsteigtų darbo vietų kriterijus.

Pakeitimas galiotų terminuotai iki 2012-06-30.

„Saugikliai“:

Vadovaujantis šiuo straipsniu, terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas.

Terminuotų darbo sutarčių, sudaromų naujai įsteigtoms darbo vietoms skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 50 procentų  visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.

Terminuota darbo sutartis naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 125 (šalių susitarimu) ar 129 (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) straipsnius įsigaliojus šiam įstatymui.

Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dvejų metų, tačiau  ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 m. birželio 30 d.  Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 m. birželio 30 d., darbo sutartis tampa neterminuota.

Suteikti galimybę darbuotojui iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą (neiti į darbą), jei darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui ir nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Tokiais atvejais įpareigoti darbdavį mokėti ne mažesnę kaip 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį, o darbuotoją, nepagrįstai sustabdžiusį darbo sutarties vykdymą – atsakyti už darbdaviui padarytą žalą.

Pailginti iki 1 mėnesio (šiuo metu nustatyta 14 dienų) galimybę kreiptis su ieškiniu į teismą darbuotojui, nepatenkintam darbo ginčų komisijos sprendimu ar kitais numatytais atvejais.

Nustatyti 14 darbo dienų (šiuo metu – 14 kalendorinių dienų) įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą  terminą, kai darbuotojai nutraukia darbo sutartį pareiškimu, ir tokį patį terminą tais atvejais, kai darbo sutartį nutraukia darbuotojas, įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (šiuo metu – 3 darbo dienos).

Įteisinti galimybę atleisti darbuotoją darbdavio valia, užtikrinant dvigubo dydžio priklausančios išeitinės išmokos išmokėjimą.

„Saugikliai“:

Numatyti, kad į darbuotojų atstovaujamuosius organus išrinkti darbuotojai bei darbuotojai, auginantys vaikus iki trejų metų, negalėtų būti atleidžiami iš darbo be išankstinio to organo sutikimo.

Pakeitimas galiotų terminuotai iki 2012-06-30.

Suteikti teisę kolektyvinėse sutartyse numatyti darbo grafikų paskelbimą ne vėliau kaip prieš savaitę. Esant suminei darbo laiko apskaitai darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo (šiuo metu 14 dienų).

Nereikalauti, kad darbo laiko apskaitos taisyklės būtų derinamos su darbuotojais, kai darbuotojai, pagal atliekamą darbo funkciją, savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra. Taip pat nereikalauti nustatyti tokių pareigų sąrašą.

Plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą – maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį. Suminė darbo laiko apskaita galėtų būti įvedama bet kurioje įmonėje, esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę. „Saugikliai“:

Jei suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu patenka valstybinių švenčių dienos, atitinkamai trumpėja pagal tokią apskaitą dirbančių darbuotojų darbo laikas.

Už poilsio dienas, suteiktas suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu, viršijus tai darbuotojų kategorijai nustatytą darbo valandų skaičių, būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už skirtumą tarp faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko yra apmokama kaip už prastovą.

Atsisakoma draudimo dirbti viršvalandinius darbus. Ir toliau riboti viršvalandžius, kurie dirbami pavedus darbdaviui, o kitais atvejais leisti organizuoti viršvalandinius darbus tik darbuotojui raštiškai sutikus.

Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų įteisinus suminę darbo laiko apskaitą, nustatyti  darbdaviui pareigą į atsiskaitymo lapelius įrašyti informaciją apie darbuotojo dirbto laiko trukmę ir atskirai nurodyti viršvalandinių darbų trukmę.

Atkreipiame dėmesį, kad pirminiame pasiūlymų variante buvo itin radikalių pasiūlymų, kuriais būtų iš esmės pabloginta darbuotojų padėtis, tačiau profesinių sąjungų atstovai derybų metu sugebėjo oponentus įtikinti atsiimti tokius pasiūlymus ir nekeisti Darbo kodekso.

Šie pasiūlymai buvo:

Nustatyti visiems vienodą 2 mėn. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą,   atsisakant išimčių atskiroms asmenų kategorijoms. Šiuo metu galioja įspėjimo terminai – 2 arba 4 mėnesiai; atsisakyti atleidimo apribojimų atskiroms asmenų kategorijoms (priešpensinio amžiaus asmenims; asmenims iki 18 metų; neįgaliesiems; darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų); panaikinti atskiroms grupėms (sužalotiems arba susirgusiems profesine liga toje darbovietėje; vieniems auginantiems vaikus iki 16 metų; turintiems ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamą stažą toje darbovietėje; priešpensinio amžiaus asmenims) pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius; nustatyti darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, turintiems didesnį negu 1 metų darbo stažą, vienodą išeitinės išmokos dydį – 2-jų vidutinių mėnesinių darbuotojo darbo užmokesčių, atsisakant išeitinių išmokų didinimo, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje įmonėje, o darbuotojams, turintiems darbo stažą iki 1 metų – 1-o vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio išmoką; atsisakyti išeitinių išmokų mokėjimo darbuotojams gaunantiems kitas socialines išmokas (senatvės ar neįgalumo pensiją).

atsisakyti baigtinio nemokamų atostogų suteikimo sąrašo ir įteisinti nemokamų atostogų suteikimą pagal darbuotojo pageidavimą; kasmetes papildomas atostogas, suteikiamas už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, reglamentuoti ne kaip privalomą normą, o kaip darbdavio teisę.

parengė LPSK teisininkė, darbo grupės narė

Jolanta Cinaitienė

2010-04-29