Formuodama nuomonę trišalė „užkliuvo“ už streikų

Darbdaviams nesutikus dėl streiko skelbimo šakos lygmeniu, profsąjungos atsisakė pritarti visam paketui. Dar vienas, neeilinis Trišalės tarybos posėdis šiuo klausimu šaukiamas birželio 1 d.


 


Partneriams nesusitarus Darbo kodekso pataisų paketas, kuriam po pateikimo jau pritarta Seime, negalės būti toliau svarstomas, nes tai pažeistų Nacionalinį susitarimą.


 


Papildomu į darbotvarkę įtraukto klausimo dėl eilės Darbo kodekso straipsnių pakeitimo diskutuota apie valandą. Nors Vyriausybės atstovas siūlė tiesiog pritarti šiam paketui, nes esą tris mėnesius darbo grupės derėjosi šiais klausimais ir netikslinga derybas atnaujinti, nuspręsta iš naujo grįžti prie kiekvieno straipsnio atskirai. Profesinių sąjungų atstovai priminė, jog Nacionaliniame susitarime užfiksuota, jog teisės aktai, reglamentuojantys Darbos santykius, negalės būti keičiami nepritarus Trišalei tarybai.


 


Aštriausios diskusijos kilo dėl streiko paskelbimo šakos lygmeniu. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovui Jonui Guzavičiui užkliuvo teiginys, jog „priimti sprendimą skelbti streiką šakos lygiu turi teisę šakos profesinių sąjungų organizacijos jų įstatuose nustatyta tvarka“. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Sigitas Gailiūnas kelis kartus paminėjo, jog supaprastinus streikų paskelbimo tvarką – bus „kaip Graikijoj“, o ši nuostata esą reikalinga ne darbuotojams, o profsąjungų lyderiams.


 


Profsąjungininkai bandė aiškinti, jog Lietuvoje streikų paskelbimo tvarka yra nenormaliai suvaržyta, kad Tarptautinė darbo organizacija už tai šalį nuolat kritikuoja, jog darbuotojų atstovai nerizikuos skelbti streiko, kuriam nepritaria darbuotojai, pagaliau, – kad priėmus šią nuostatą streikų nepadaugės, tačiau darbuotojai, kaip silpnesnė pusė, turės nors kokį instrumentą darybose bei kontroliuojant kolektyvinių sutarčių vykdymą. Taip pat darbdaviams priminta, kad streiką skelbti galima tik labai konkrečiais atvejais – kai nesilaikoma įstatymų arba kolektyvinės sutarties, todėl destrukcijos nereikėtų bijoti.


 


Po emocingų diskusijų darbdaviams pasiūlius fiksuoti skirtingas nuomones ir „eiti toliau“, profsąjungų atstovai pareiškė, jog nepritarus šiam klausimui nėra prasmės nagrinėti vis paketo. Streiko paskelbimo liberalizavimas yra įrankis darbuotojams apsiginti, nes visi kiti pasiūlymai daugiau ar mažiau blogina jų padėtį. Tik darbdaviams prasitarus, jog jie dar „pagalvos“, nuspręsta svarstyti projektą toliau.


 


Sutarus dėl daugumos straipsnių, apsistota ties terminuotomis sutartimis naujoms darbo vietoms ir atleidimo iš darbo darbdavio valia išmokant dvigubą išeitinę išmoką. Pastarasis punktas abiejų pusių sutarimu iš projekto buvo išbrauktas, o prie terminuotų sutarčių (joms priešinasi profsąjungos) nutarta grįžti išgirdus galutinį darbdavių sprendimą dėl streikų.


 


Tačiau po pertraukos paaiškėjo, jog darbdaviai vis dėl to nepakeitė nuomonės dėl streiko šakos lygmeniu. Jie siūlė fiksuoti skirtingas nuomones ir tokią išvadą siųsti Seimui, tačiau profsąjungų atstovai su tuo nesutiko motyvuodami, jog skirtingos pozicijos reiškia, jog sutarimas Trišalėje taryboje nerastas ir todėl, lakantis Nacionalinio susitarimo, projekto svarstymas Seime turi būti stabdomas.


 


 


(RMP)


www.lprofsajungos.lt