Pensijų reforma kelia visuotinį nepasitenkinimą

REFORMAI SIŪLO SEPTYNIAS PRIEMONES


Vakar ministrai aptarė, kaip gelbėti lėšų nesurenkančią „Sodrą“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė septynias priemones, kurias įgyvendinus būtų imamasi ilgalaikių reformų.
Pertvarkant „Sodros“ sistemą siūloma įmokų surinkimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, neskirti naujų I ir II laipsnio valstybinių pensijų, privačioms draudimo bendrovėms perduoti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe, vėlinti pensinį amžių, keisti motinystės (tėvystės) išmokų tvarką. Šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2011–2012 metų.
„Tai yra tiktai kol kas kalbos ir siūlymai. Kaip bus, sunku pasakyti. Pasikeitimų bus, nes matome, kad norint subalansuoti biudžetą, turėtų būti taip: kiek sumoki, tiek atitinkamai ir gauni. Socialinio draudimo principas ir turi išlikti kaip draudimo principas“, – „Santarvei“ sakė „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė.


 


AMŽIŲ SUVIENODINS


Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė valdžios užmojis vėlinti pensinį amžių iki 65 metų. Valdantieji dėl to turėtų apsispręsti dar šiemet. Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – 62,5 metų.


Pensinis amžius būtų ilginamas ne iš karto, o laipsniškai. Numatyta, kad vyrų 65 metų pensinio amžiaus riba būtų pasiekta per 5 metus, o moterų – per 10 metų.


Šalies politikai skaičiuoja, kad jei ši reforma būtų taikoma jau kitąmet, 65 metų amžiaus riba būtų pasiekta 2021 metais. Po dešimties metų pensinis amžius ir vyrams, ir moterims suvienodėtų.

PENSIJOS NEBESULAUKSIME?


Valdančiųjų teigimu, prie sistemos, kad į pensiją būtų išeinama 67 metų, einama daugelyje Europos šalių. Remiantis statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė yra 66, moterų – 77 metai.


Visuomenė piktinasi, jog valdžia daro viską, kad tik žmonės nesulauktų savo uždirbtų pensijų.
„Ar jie yra akli? Suprantu, kad Pietų šalyse žmonės gyvena ilgiau, bet mūsų posovietinė vyrija šiandien yra depresuojanti, nedirbanti. Įsivaizduokit, kad 55 metų „jaunuoliui“ reikia dar dešimt metų išlaukti, nors jis jau ir dabar darbo neturi“, – samprotavo mažeikiškis politikas ir verslininkas Kęstutis Bartkevičius.


Anot pašnekovo, pailginusi pensinį amžių, valdžia „Sodros“ neišgelbės. Tai atsisuks prieš pačią „Sodrą“ ir verslą, darbuotojus, kurie moka mokesčius valstybei.


„Šiandien paliečiame patį jautriausią segmentą. Tačiau tai aktualu ne tik pensininkams, bet ir jauniems žmonėms“, – „Santarvei“ teigė Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas.


 


65–ERI – PER DAUG


K.Bartkevičius, pats turintis keletą pensinio amžiaus darbuotojų, jų darbo blogai nevertina. Esą pastariesiems gabumų ir patirties jauni žmonės galėtų tik pavydėti. Tačiau jie šiandien tvirtina, jog nebenaudinga dirbti dėl sumažėjusių pensijų, o priešpensinio amžiaus žmonės šiuo depresijos laikotarpiu tik ir laukia, kada ateis laikas į pensiją.


„Ir jiems pasakys: pakentėk dar kelerius metus“, – ironizavo verslininkas.


Valdžios ketinimus pensinį amžių pailginti iki 65 ar net 67 metų neigiamai vertina ir senjorai. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Mažeikių bendrijos narė Irena Pocienė įsitikinusi, kad ne kiekvienas žmogus, sulaukęs tokio amžiaus, dar gali būti visiškai darbingas ir greitos orientacijos.
„Tačiau mes matome, kokia yra šalies situacija. Reikia solidarizuotis ir kartu taupyti, kartu bristi iš bėdos. Daugiau taupyti turėtų ir patys valdininkai. Bet kokie mes, toks ir Seimas. Nebuvo, ko rinkti“, – dėstė bendrijos atstovė.


 


NESURENKA PAJAMŲ


Skaičiuojama, kad vien per praėjusius metus „Sodra“ negavo daugiau kaip 2,3 milijardo litų pajamų – 17 procentų to, kas buvo planuojama. Atliktos apklausos rodo, kad daugiau nei 90 procentų lietuvių baiminasi, kad „Sodra“ gali bankrutuoti. Kiti svarsto, ar ši institucija iš viso reikalinga.
„Šiandien siūloma darbdaviams septynias dienas mokėti už nedarbingumo lapelį. Dar didesnę naštą užkrauna. Tai dabar septynias dienas aš mokėsiu? Aš jį (darbuotoją) turėsiu kontroliuoti? Tai kam ta „Sodra“ apskritai reikalinga? Pensijų nemokės, socialinių garantijų nebus. Jie viską nori nuo savęs nustumti“, – išsakė savo poziciją K. Bartkevičius.


 


„SODRA“ NEBANKRUTUOS


Šalies ekonomistai pritaria, kad šiuo metu būtina skubi „Sodros“ reforma, tačiau naikinti šios institucijos nesiūloma.


Socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Romas Lazutka „Santarvei“ tvirtino, kad „Sodros“ bankrotu žmonės tik gąsdinami ir raginami pensijas kaupti privačiuose pensijų fonduose. Tai esąs tik šių fondų ar juos įsteigusių bendrovių interesas.


„Kalbėti apie „Sodros“ bankrotą yra nesąmonė. Ir kad ji bus panaikinta, taip pat nereikėtų žmonių gąsdinti. Kad ir kokia būtų ekonominė padėtis, visada bus dirbančių žmonių, visada jie mokės mokesčius, iš kurių bus mokamos pensijos“, – patikino pašnekovas.


Ekonomistas pridūrė, jog „Sodra“ gali tapti tik nemoki. Tokiu atveju visai „švelni“ reforma būtų sujungti „Sodros“ ir valstybės biudžetus. Esą yra daug šalių, kurios pensijas moka iš valstybės biudžeto.

PADĖTIS NEPAGERĖS


Anot R.Lazutkos, priėmus įstatymą ilginti pensinį amžių „Sodros“ padėtis staiga nepagerėtų. Kasmet pensinio amžiaus sulaukia 15–20 tūkstančių žmonių, jų sąskaita „Sodra“ sutaupytų gal 100 milijonų litų. Tuo tarpu jos pačios biudžeto deficitas siekia 2,5 milijardo.


„Tai nedidelė sumelė, kurią „Sodra“ sutaupytų. Akis badytų ir pensinio amžiaus ilginimas tuo metu, kai 300 tūkstančių jaunų žmonių neturi darbo. Nėra ko skubėti“, – mano ekonomistas. Jo teigimu, planuojamas pensinio amžiaus ilginimas po pusę metų kasmet yra labai skubus. Ilginti reikėtų po mėnesį kasmet.


 


ŽADA PROTESTUOTI


Pensijų sistemą ruošiamasi tvarkyti visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisija paskelbė, kad ši reforma būtina, nes žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų.


Kai kurios Europos šalys, gyventojams pranešusios apie planus senatvės pensijas skirti nuo 67 metų, susidūrė su pirmosiomis protestų akcijomis. Šią savaitę demonstracijas surengė Ispanijos, Nyderlandų bei Graikijos profsąjungos.


Mūsų valdžiai ėmus svarstyti galimybes įgyvendinti minėtas reformas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija taip pat perspėjo, kad pasilieka įstatymų nustatytą teisę rengti protesto akcijas.
AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos tarybos pirmininkė bei Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profsąjungų centro pirmininkė Virginija Vilimienė „Santarvę“ informavo, jog tokį pranešimą konfederacija išplatino, kai valstybės pareigūnai nepagrįstai sau išsimokėjo priedus, o darbuotojai, pensininkai, neįgalieji ir jauni tėvai priversti veržtis diržus ir kas mėnesį atiduoti nuo kelių dešimčių iki keleto šimtų litų, kad biudžetas būtų pripildytas.


„Mes eisime į gatves. Tam tikslui turime ir pinigų, ir priemonių, kad galėtume išeiti ir pasipriešinti“, – užtikrino V. Vilimienė.


Jei politikai patvirtins, į darbą turėsime eiti iki 65 metų.


 


Neringa Mineikytė


www.santarve.lt