Per pusmetį algos sumenko 70 litų

Verslas spėja, kad atlyginimų kritimo žemiausioji riba dar nepasiekta.


„Sodros“ duomenimis, apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu vidutinis darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį sumažėjo  21,5 Lt, arba 1,2 %,  palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu. Antrąjį ketvirtį atlyginimai buvo 116,8 Lt, arba 6,1 %, mažesni nei analogišku laikotarpiu pernai.


Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis  pirmąjį pusmetį, „Sodros“ skaičiavimais, sudarė 1.809,2 Lt ir buvo 3,7 %, arba  69,1 Lt, mažesnis, palyginti su 2008 m pirmuoju pusmečiu.


Socialinio draudimo specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų skaičiavimo metodikų jų gautas darbo užmokesčio vidurkis skiriasi nuo Statistikos  departamento nustatyto vidutinio darbo užmokesčio.


Statistikos departamentas yra skelbęs, kad vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) I ketvirtį siekė 2.193,1 Lt ir per ketvirtį sumažėjo 126 Lt. „Į rankas“ valstybės sektoriaus darbuotojai gavo 1.794 Lt, privataus sektoriaus – 1.642 Lt. Pranešimas apie antrojo ketvirčio darbo užmokestį bus išplatintas rugpjūčio pabaigoje.


 


Priklauso nuo dugno
Stanislovas Grušas, Neaustinių medžiagų fabriko generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, sako, kad per praėjusį pusmetį daugelis verslų sumažino ir atlyginimus, ir darbuotojų skaičių. Tačiau, jei analitikų teiginiai, kad ekonomika jau atsirėmė į dugną, nepasitvirtins, matyt, įmonėse bus dar vienas atlyginimų karpymo etapas. Anot jo, kol kas nematyti tik vieno – kad valdžia sektų verslo pavyzdžiu.


„Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad darbuotojų skaičiaus mažinimas irgi turi ribą – ją peržengus pradedama svarstyti, ar  neverta įmonės perkelti į kitą šalį“, – įspėja AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“  vadovas.


Anksčiau solidūs statybininkų atlyginimai, pasak Arimanto Glebausko, AB „YIT Kausta“ administracijos direktoriaus, sumenkę maždaug per pusę, ir jeigu artimiausiu metu prireiktų juos dar kartą peržiūrėti – algos galėtų mažėti tik šiek tiek.


„Žinoma, bus ir  bendrovių, kurios susidurs su finansiniais  sunkumais ir  bus priverstos dar kartą mažinti sąnaudas –  karpyti atlyginimus ar atleisti žmones. Bet mūsų įmonei, tikiuosi, šito nebeprireiks“, – viliasi p. Glebauskas.


Kad algos dar nepasiekė žemiausios ribos, mano ir Giedrius Oliškevičius, rinkodaros paslaugų bendrovės BSMS (UAB „Prekybos marketingo paslaugos“) generalinis direktorius. Jo nuomone, krentant žmonių perkamajai galiai kiekvienas verslininkas turi ieškoti būdų, kaip mažinti savikainą. O norint mažinti prekių ar paslaugų, kurių didžiąją dalį savikainos sudaro atlyginimas, kainas – dažniausiai nėra kitos išeities kaip nurėžti darbo užmokestį.


„Tačiau, mano galva, blogai, kad mažėja ne aukščiausio lygio vadovų, o žemiausios ir vidutinės grandies darbuotojų atlyginimai“, – pabrėžia p. Oliškevičius.


 


Pusėje įmonių – atleidimai
Valdymo konsultacijų UAB „OVC Consulting“ gegužę skelbtais duomenimis, daugiau kaip pusė apklaustų įmonių šiemet darbo užmokesčio biudžetą planavo sumažinti maždaug 15 %. Tiesa, apie 18 % bendrovių (veikiančių daugiausia farmacijos ir greitojo vartojimo prekių srityse) ketino atlygimus kilstelti 5 %.


Taip pat maždaug 52 % bendrovių per šiuos metus darbuotojų skaičių numatė sumažinti kiek daugiau nei dešimtadaliu (11%).


Statistikų skaičiavimu, vien per pirmąjį ketvirtį vidutinis sąlyginis samdomų darbuotojų skaičius  (be IĮ) sumažėjo 42.906 iki 990.892.


 


 


Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“