A.kulakauskas: kelias veda iš vienos krizės į kitą

Jo teigimu, ne tik dabartinės, bet ir buvusių Vyriausybių yda – nesistemiškos pertvarkos, kurios „veda iš vienos krizės į kitą“. Politologas neatmeta galimybės, kad nestabilią koaliciją rudenį gali ištikti politinė krizė.


Vyriausybė apkarpė biudžetą ir išsiruošė atostogauti. Kai ji rudenį imsis „Sodros“ struktūrinių reformų, ar jai dar pakaks visuomenės pasitikėjimo kredito? Ar žmonės dar pasitikės Vyriausybe?


Sunku nuspėti, kas bus rudenį. Dabar manau, kad kol kas situacija nėra pasikeitusi […].


„Sodros“ reforma – sudėtingas reikalas krizės sąlygomis. Apie lūkesčius galime kalbėti daug, bet kai pinigų nėra, jų nėra. Visgi Prezidentės veto – teisingas. Karpant po vieną gabaliuką, karpysime tol, kol neliks ką.


Tai bendra yda – ne tik šios Vyriausybės, bet ir prieš ją buvusių. Ir Prezidentė aiškindama savo veto pastebėjo, kad įstatymai priiminėjami nesistemiškai. Tai daroma labiau žinybiškai, biurokratiškai.


Ar Vyriausybė susitvarkė su kritikuotais viešaisiais ryšiais – ar jai pavyks išaiškinti, ką ir kodėl daro. Pavyzdžiui, visuomenė buvo neblogai informuojama apie aukštojo mokslo pertvarką, bet buvo sulaukta tūkstantinių protestų.


Žinoma, sprendimai gali būti nepopuliarūs, bet daug ką verčia daryti krizė. Paprasčiausiai nesurenkami pinigai duotiems pažadams tesėti. Galima skolintis ir sunkiomis sąlygomis, bet visos paskolos reikalaus struktūrinių reformų.


Nėra paprasta didinti pensinį amžių, kai bedarbystė beveik siekia 10 proc. Šie klausimai yra sudėtingi, o Vyriausybės situacija – nepavydėtina […].


Kyla klausimas, ar koalicija išsilaikys ir ar galėtų išsilaikyti kuri nors kita. Neatmestina, kad gali kilti politinė krizė, t. y. gali iširti valdančioji dauguma.


Bent kol kas atrodo, kad Vyriausybei per šį pusmetį, nepaisant ir nesėkmių, ir aštrios kritikos iš opozicijos pavyko išlaikyti aukščiausią populiarumą. Sunku pasakyti, ar seksis tai daryti ir toliau.


D. Grybauskaitė vetavo Motinystės ir Renovacijos įstatymus. Ar tai negriauna Vyriausybės ekonomikos ir finansų gelbėjimo plano, nesukuria užburto rato? Juk Premjeras jau skelbė, kad išlaidų karpymo metus nebus, o Vyriausybė imsis struktūrinių reformų. Dabar teks grįžti prie įstatymų tobulinimo.


Visaip gali būti, bet manau, kad Prezidentei yra daugiau šansų laimėti šiose diskusijose. Koalicija ir taip balansuoja ant ribos. Prezidentės argumentai visuomenėje skamba labiau pagrįstai ir suprantamai.


Ką pirmieji veto sako apie Prezidentę? Ar tai sprendimai, kuriais ji siekia populiarumo, ar tai – nepritarimo Vyriausybės politikai ženklai?


Šiuo metu Prezidentės D. Grybauskaitės žingsniai vertintini tik pozityviai. Prezidentė laikosi savo pažadų, duotų rinkėjams. Ar už to neslypi toliaregiškas savo pozicijų stiprinimas, nesiimu spręsti.


Sprendimai – itin pozityvūs. Manau, kad Prezidentė privers peržiūrėti politiką, įstatymų leidybą, kuri nėra gera ir neatitinka visavertės demokratiškos valstybės nuostatų ir principų.


Pavyzdžiui, kokios tuščios Vyriausybės kalbos apie kovą su korupcija, jei priimami įstatymai net nevertinami šiuo požiūriu. Neužbėgant už akių korupcijai, stebėtis jos lygiu – tuščias reikalas. Įvertinti ją turėtų būti bendras principas, kurio yra privalu laikytis.


Jūsų nuomone, ar pirmoji šios Vyriausybės sisteminė aukštojo mokslo pertvarka buvo sėkminga? Kaip vertintumėte Ministrų Kabineto pasiruošimą kitoms pažaduose minimoms reformoms: sveikatos apsaugos, valstybės valdymo, viduriniojo mokslo? Ko galime tikėtis?


Aukštojo mokslo reforma – labai reikalingas dalykas. Visgi turime pripažinti, kad pirmasis blynas buvo pridegęs. Viršus – košė, o apačia pridegė.


Prie to veda nesistemingumas, nedemokratiškumas ir biurokratinis požiūris į visus įstatymus. Tai kelias, kuris ves iš vienos krizės į kitą krizę.


Per visus nepriklausomybės metus iki šiol praktiškai nebuvo reformų, kurios būtų buvusios visapusiškai apmąstytos, laisvos nuo korupcijos. Kol kas įstatymų leidyba taip ir ėjo į kažkurią pusę su šiokiu tokiu prieskoniu.


Premjeras jau kartą pripažino, kad paskelbė apie krizės pabaigą viešųjų ryšių sumetimais. Paskutiniu metu jis dėkoja visuomenei už kantrybę ir brandą sunkmečio akivaizdoje. Nuo rudens visuomenės laukia tikriausiai didžiausi krizės išbandymai. Kaip manote, ar sulauksime didesnių visuomenės bruzdėjimų iš nepasitenkinimo Vyriausybės vykdoma politika?


Tai – visiškai neatmestinas dalykas. Taip galėtų privesti prie neramumų. Juolab, kad yra jėgų ir viduje, ir išorėje, kurios nėra suinteresuotos valstybės ir valdžios stabilumu.


 


Jomilė Juškaitė


lrt.lt