2009 m. balandžio 16 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (toliau – komitetas) posėdyje be kitų klausimų svarstytas ligos pašalpų mokėjimo reglamentavimas. Komiteto nariai pritarė įstatymo projektui, kuriuo trumpinamas ligos pašalpos mokėjimo terminas – ligos pašalpa nemokama pirmąsias tris dienas, ketvirtąją ir penktąją nedarbingumo dieną, kurios sutampa su apdraustojo darbo grafiku,  80 – 100 proc. darbo užmokesčio dydžio pašalpą moka darbdavys, o Sodra 85 proc. dydžio pašalpą moka tik nuo 6 nedarbingumo dienos. Projekto rengėjų pateiktais duomenimis vidutinis nedarbingumo laikotarpis tęsiasi 6 – 7 dienas, todėl Sodra daugeliu atveju praktiškai atleidžiama nuo ligos pašalpų mokėjimo, o darbuotojas, kurio 4 ir 5 nedarbingumo dienos nesutaps su jo darbo grafiku, net 5 dienas negaus jokių išmokų. Neatsižvelgta nei į profesinių sąjungų prieštaravimą siūlomam projektui, nei į galimą tokio teisės akto poveikį – šešėlinės ekonomikos, darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“ didėjimą.

Komitetas nesvarstė LR Seimo nario E. Žakario užregistruoto alternatyvaus teisės akto projekto, kuriuo siūloma nustatyti pareigą darbdaviams mokėti ligos pašalpą darbuotojui už pirmąsias penkias jo nedarbingumo dienas. Toks ligos pašalpų mokėjimo reglamentavimas turėtų ir prevencinį poveikį – darbdaviai neverstų darbuotojų „sirgti“, siekdami sutaupyti įmonės lėšų, be to, darbuotojai darbdavių būtų papildomai kontroliuojami dėl piktnaudžiavimo nedarbingumu.

Profesinės sąjungos nuogąstauja, kad Komitetas pritarė šioms nuostatoms, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnį, skelbiantį, jog „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.

Kuomet LR Konstitucija laiduoja piliečių socialines garantijas – LR Vyriausybė ir LR Seimas šias socialines piliečių garantijas laidoja.

Lietuvos profesinės sąjungos kategoriškai prieštarauja tam, kad valdžia finansinės ir ekonominės krizės pasekmes bei savo skubotais sprendimais padarytas klaidas, spręstų tik eilinių žmonių sąskaita, mažindama socialines garantijas, atlyginimus, o  numatomą maksimalaus nedarbo draudimo išmokos dydį mažintų nuo 70 iki 40 procentų draudžiamųjų pajamų (t.y. nuo 1041.6 Lt iki 595.2 Lt per mėnesį).

Profesinės sąjungos reiškia kategorišką prieštaravimą siūlomiems teisės aktų projektams ir reikalauja ištirti jų atitikimą LR Konstitucijai.

 

Jei šie teisės aktai, nepaisant profesinių sąjungų ir visos visuomenės pasipriešinimo vis dėlto bus priimti, Lietuvos profesinės sąjungos rengs protesto akcijas, kurios pasekmes valdžiai sunku prognozuoti.

 

Būdamos Europos profesinių sąjungų konfederacijos narės, Lietuvos profesinės sąjungos akcentuoja, jog remia Europos profesinių sąjungų inicijuojamas „Europos veiksmų dienas“, protesto akcijas, vyksiančias: 2009 m. gegužės 14 d. Madride, gegužės 15 d. Briuselyje, gegužės 16 d. Berlyne ir Prahoje, o gegužės 1 d. Vilniuje.

 

Algirdas Kvedaravičius

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas

Vydas Puskepalis

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas
Romuald Žukovski

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas

 

2009 m. balandžio 16-ąją pasirašytas raštas čia